MENININKAI(-ĖS)
- Informacija
- Paskelbta: 2023 liepos 26, Trečiadienis 12:25
Case – Niujorke įsikūręs menininkės Ievos Lygnugarytės ir menininko Xaviero Mitchello duetas. Dueto kūrybinė praktika apima vaizdo įrašus, performansus ir rastus objektus, naudojamus praplėsti tyrimo ribas, susijusią su šiais klausimais:
Kiek erdvės priklauso kiekvienam individui? Kaip šiuolaikinio gyvenimo ribose galime panaudoti mikro lygmens pasipriešinimo veiksmus? Ar galime efektyviai įsiterpti į viešąją ir privačią erdves pasitelkdami poeziją? Ar galime pradėti naudoti išmestus objektus kaip kalbą, kuri seka pasaulinį socialinės ir materialinės gamybos srautą?
Annikos Eriksson meninės praktikos sutelktos į socialinę sąveiką: kaip mes gyvename kartu, kokias visuomenes kuriame ir kas vyksta paribiuose arba pereinant iš vienos socialinės tvarkos į kitą? Jos kūryboje visuomeniškumas nagrinėjamas per nusistovėjusių taisyklių tarp individo ir kito spragas – atsigręžiant į bendravimą ir mainus, tvaraus bendravimo formas, savęs išsižadėjimą ir empatiją. Jos projektuose taip pat įtraukiami žmonių ir gyvūnų santykiai – mūsų tarpusavio priklausomybė, nykstančios ribos ir ryšiai, žiaurumo skalės ir mąstymo apie gyvūnus kaip išskirtinai žmogaus mąstymo projekcijas.
Tomaszas Kobialka gimė Lenkijoje, užaugo Australijoje, o pastaruosius dešimt metų gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje ir Europoje. Tomasz Kobialka nagrinėja galios dinamiką, kuriamą finansinių ir ekonominių režimų, siekiančią naudos kasdienėse patirtyse. T. Kobialkos praktika apjungia temas, susijusias su finansais, giminyste, technologijomis, darbu ir skaitmenine kultūra. Kūriniai kuriami per asmeninę patirtį, gilinantis ir įsitraukiant į bendruomenes, kurias jis tiria. Naudojamos vaizdo įrašo, animacijos ir kompiuterinio kodo darbų formos, išdėstomos instaliacijose.
Mykolas Valantinas – menininkas, dirbantis fotografijos, instaliacijos ir video meno srityse, tyrinėjantis fikciją bei atmintį. Kūrėjas lanko paauglystės erdves atkurdamas ir atskleisdamas nustumtas ir neįvardintas baimes, nusivylimus bei fantazijas susijusius su berniukiškumu, o taip pat platesnius su tuo susietus socialinius ir politinius kontekstus. Įkvėpimo semdamasis iš psichoanalitinių teorijų, praeities ir šiuolaikinių subkultūrų bei lietuvių liaudies meno simbolikos, M. Valantinas dirba ant ribos tarp folk horror ir dokumentikos bei gilinasi į daugialypę žmogaus patirtį kvestionuojant nusistovėjusius naratyvus.
Marija Olšauskaitė – Vilniuje gyvenanti menininkė, savo kūryboje naudojanti įvairius bendradarbiavimo būdus ir tyrinėjanti santykių, atvirumo, intymumo bei priklausymo temas.
Felix Kalmenson priklauso „kosmopolitų be šaknų“ bendruomenei, kuria kiną, instaliacijas, video kūrinius bei performansus, taip pat ilgą laiką bendradarbiauja su Rouzbeh Akhbari (jųdviejų meninis duetas vadinasi Pejvak). F. Kalmenson darbuose įvairiais būdais pasakoja apie liminalinę tyrėjų ir meninink(i)ų susitikimo su kraštovaizdžiu bei archyvu erdvę. Per kasdienybės liudijimus ir trapesniųjų privačios bei kolektyvinės istorijos pėdsakų tvirtinimą F. Kalmenson atsiduoda poezijos ritmui bei išlieka amžiname kisme.
Zoe Leonard, Niujorke gyvenanti menininkė, savo darbuose, kuriuose sujungiama fotografija, skulptūra ir instaliacijos, griežtą konceptualumą derina su aiškiai asmenine vizija. Taikydama kartojimo ir kintančios perspektyvos strategijas bei daugybę spausdinimo procesų, Z. Leonard tyrinėja reprezentacijos ir vaizdavimo politiką. Kūrėja nagrinėja tokias temas kaip lytis ir seksualumas, netektis ir gedulas, migracija, persikėlimas ir miesto kraštovaizdis. Jos fotografijose kviečiama apmąstyti medijos vaidmenį konstruojant istoriją ir apsvarstyti šiuolaikinės fotografijos kultūros šaknis. Tačiau užuot sutelkiant dėmesį į kokią nors konkrečią temą, Z. Leonard darbuose žiūrovai skatinami persvarstyti patį žiūrėjimo veiksmą, atkreipiant dėmesį į stebėjimą kaip sudėtingą, nepaliaujamą procesą.
Fox Maxy (Mesa Grande Band of Mission Indians and Payómkawish – Pietų Kalifornijos čiabuvių gentis) – kino režisierė, gyvenanti San Diege, Kalifornijoje. Jos darbai rodyti „Sundance“, MoMA ir Roterdamo festivaliuose, o šiuo metu ji kuria filmą apie psichikos sveikatą.
Nijolė Vilutytė – monumentalaus meno kūrėja ir tapytoja, gyvenanti Vilniuje. Ji yra sukūrusi freskų, mišrios freskos-sgrafito technikos, pano, vitražų kūrinių visuomeninės paskirties ir kulto pastatų interjerams bei reljefų sakralinės paskirties objektams. Pastaraisiais metais N. Vilutytė užsiima visuomenine veikla prisidedant prie LDS fondo iniciatyvinės grupės Lietuvos monumentaliosios dailės kūrinių, išlikusių ir išnykusių darbų duomenų bazės kaupimo ir viešinimo projekto. Per savo meninę karjerą ji sukūrė apie 93 kūrinius privačioms ir viešosioms architektūrinėms erdvėms.
Miglė Vyčinaitė – Kopenhagoje, Danijoje gyvenanti vizualiųjų menų kūrėja. Savo meninėje praktikoje ji naudoja įvairias medijas, įskaitant videomeną, skulptūrą, garsą, tekstą ir instaliacijas, kuriomis nagrinėja tokias temas kaip šiuolaikinių mitų bei legendų kūrimas, magiškasis materializmas ir spekuliatyvūs scenarijai, sklendžiantys per nekanonines istorijas.
Lukas Danys yra lietuvių menininkas, šiuo metu gyvenantis Kopenhagoje. Savo darbuose jis dažnai nagrinėja pasikartojančias pakitusios sąmonės būsenos, žmogaus kondicijos, subkultūrų ir technologijų temas ir tyrinėja, kaip dabartinė visuomenės būklė veikia ir formuoja mūsų suvokimą ir sąmonę, ypač kalbant apie vaizdų kūrimą.
Greta asmeninės veiklos, jis taip pat bendradarbiauja su danų menininku Janu S. Hansenu.