Leidiniai ir kolonijos žurnalas

YqNHME9A
 
 Parodos „Šmėklų miškas" katalogas
 
Šmėklų miškas yra išleista kaip projekto „4Cs: From Conflict to Conviviality through Creativity and Culture“ dalis. Projektas finansuojamas iš ES 2014–2020 m. programos „Kūrybiška Europa“ kultūros paprogramės ir Lietuvos kultūros tarybos.
 
Paroda vyko 2020 m. rugpjūčio 28 – lapkričio 8 d., NMK.
 
Redaktorius: Rado Ištok
 
Dizainas: Gailė Pranckūnaitė
 
Tekstai:
Borbála Soós
Huw Lemmey
Valentinas Klimašauskas
Rado Ištok
 
Menininkai:
Eglė Budvytytė kartu su Marija Olšauskaite bei Julija Steponaityte
Susanna Jablonski
Paul Maheke
Santiago Mostyn
Jin Mustafa
Ieva Rojutė
Mark Ther
Elin Már Øyen Vister
 
Vertėjai:
Alexandra Bondarev
Aistis Žekevičius
 
Redaktoriai:
Monika Kalinauskaitė
George Jepson
 
Parodos dokumentacija:
Julija Navarskaitė
Ansis Starks
 
Leidykla: Kirvarpa
 

NAC-pub-covers

„Lūkuriuojant ant slenksčio“
 
Leidinį „Lūkuriuojant ant slenksčio“ sudaro intensyvių trijų dienų trukmės dirbtuvių Nidos meno kolonijoje (2019 m. spalio mėn.) dokumentacija. Jų metu buvo nagrinėtos potencialios takumo, judėjimo ir pereinamosios erdvės, mus nuo kitų skiriančios politinės sienos ir asmeninės ribos. Gausią fotodokumentaciją lydi užsiėmimus vedusių menininkų ir kuratorių tekstai, dalyvių komentarai dirbtuvių tema bei papildomi tekstai, analizuojantys reiškinius, su kuriais buvo susidurta per tas dienas. 
 
Elektroninis leidinys, dirbtuvės ir būsima 2020 m. Nidos meno kolonijos vasaros paroda yra tarptautinio projekto „4K: nuo konflikto iki sugyvenimo per kūrybiškumą ir kultūrą“, finansuojamo Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014-2020“, dalis.
 
Sudarytojas:
Rado Ištok
 
Autoriai:
Joanna Warsza su Jan Sowa
Shahram Khosravi
Natalia Tikhonova
Anna Karpenko
Candice Hopkins
Eglė Budvytytė
Elin Már Øyen Vister
 
Atsisiųsti PDF formatu
Atsisiųsti EPUB formatu


unnamed

Prof. dr. Vasilijaus Safronovo „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX a. viduryje“
 
Knyga siūlo pakeisti optiką ir pažvelgti į pusiasalį kaip į nuolatinių migracijų vietą – erdvę, kuri beveik visiškai ištuštėjo dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių ir kurios pakartotinis apgyvendinimas pokariu Lietuvoje buvo išskirtinis. Autoriaus teigimu, gyventojų migracijos Kuršių nerijos pusiasaliui būdingos per visą jo apgyvendinimo istoriją. Kita vertus, esama daug paralelių tarp karo sukeltų priverstinių gyventojų migracijų ir šiandien vykstančių pabėgėlių migracijos procesų Europoje.
 
Ši V. Safronovo parengta mokslo studija yra projekto „4K: nuo konflikto iki sugyvenimo per kūrybiškumą ir kultūrą“, finansuojamo Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014-2020“, dalis. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, kaip partnerė, projekte dalyvauja nuo 2017-ųjų. Ketverius metus truksiančio projekto tikslas – ištirti, kaip menas, kultūra ir kūrybiškumas gali padėti kritiškai apmąstyti politinius bei socialinius konfliktus ir juos spręsti.
 
Skaitmeninę knygą galite skaityti ISSUU svetainėje



Birds-eye-down web

„Tourists like us: Critical Tourism and Contemporary Art“

Knyga „Tourists like us: Critical Tourism and Contemporary Art“ (liet. „Turistai kaip mes. Kritinis turizmas ir šiuolaikinis menas“) atveria naują diskusijų lauką ten, kur susikerta šiuolaikinis menas ir kritinis turizmas. Kritinio turizmo sąvoka, tapusi bendru atspirties tašku teoriniams ir meniniams tyrimams, kviečia darsyk kvestionuoti autentiškumo idėją, turisto žvilgsnį, kraštovaizdžio sumuziejinimą, vietos vaizdinį konstravimą, postromantizmą, šiuolaikinį egzotinimą, vietos savitumą ir pasaulinį susietumą. Knygoje daug dėmesio skiriama menininko ir meno institucijos vaidmeniui kelionių kultūros amžiuje. Kaip asmeninės ir institucinės praktikos kinta priėmimo, svečiavimosi, perkėlimo ir kultūrinės klajūnystės akivaizdoje?

Lygindami du itin skirtingus, bet kartu panašius kraštovaizdžius – Šveicarijos Alpes ir baltiškas kopas bei paplūdimius – meno istorikai, aplinkos istorikai, geografai, tyrėjai, kuratoriai ir menininkai žengia į ganėtinai naują kritinio turizmo sritį tarpdalykiniame kontekste. Visi kartu jie svarsto, kaip globalaus kultūrinio turizmo fone kritiškai nagrinėti ir suprasti viliojančius, atokius
kraštovaizdžius. Knygą sudaro ne tik kritinė diskusijų šia tema apžvalga, bet ir vaizdinė medžiaga, dokumentai ir meninių intervencijų šiose dviejose turistinėse scenose aprašymai.

Šis leidinys užbaigia daugiau kaip metus trukusius mainus tarp Valė kantono aukštosios meno mokyklos Sjere (Šveicarija) ir Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos. Knygoje apžvelgiamos sąvokos, rezidencijos, parodos, dirbtuvės ir simpoziumas, kurie sudarė 2012–2013 m. tyrimų ir rezidencijų programą „Apie svečiavimąsi ir perkėlimą: menininkų rezidencijos ir kultūrinė
produkcija atokiuose kontekstuose“.

Fragmentai PDF

Knygos sudarytojai:
Federica Martini
Vytautas Michelkevičius

Knygoje dalyvauja:
Bill Aitchison (UK)
Benoit Antille (CH)
Sebastian Cichocki (PL)
Contingent Movements Archive - Hanna Husberg (FI), Laura McLean (AU) and Kalliopi Tsipni-Kolaza (GR)
Liesje De Laet (BE)
Jurij Dobriakov (LT)
Paul Domela (UK)
Barnaby Drabble (CH/ES)
Gilles Furtwängler (CH)
Wilko Graf von Hardenberg (DE/CH)
Petra Koehle and Nicolas Vermot Petit-Outhenin (CH)
Juozas Laivys (LT)
David Larsson (SE)
Henning Lundkvist (SE)
Federica Martini (CH)
Vytautas Michelkevičius (LT)
Sibylle Omlin (CH)
Agnieszka Polska (PL)
Ramūnas Povilanskas (LT)
Adrien Siberchicot (FR)
Sam Skinner (UK)
Markus Soukup (UK)
Yulia Startsev (RU/DE)
Laura Stasiulyte (LT)
Collective Synops (CH) - Maëlle Cornut and Sté́phanie Giorgis
Marika Troili (SE)


plakatas-C-tarp-laiko-ir-istorijos

Projekto „Tarp laiko ir istorijos“ katalogas

Goethe’s institutas Vilniuje kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija ir nepriklausoma kuratore Julija Čistiakova 2013-aisiais pristatė rezidencijų projektą, skirtą Eliziejaus sutarties pasirašymo 50-osioms metinėms bei Europos integracijos raidai.

Trijų šalių menininkai – Martinas Neumaieris (Vokietija), Dominique’as Blais (Prancūzija) ir Žilvinas Landzbergas (Lietuva) – praleido beveik du mėnesius rezidencijoje Nidoje ir pažvelgė į visus pastarojo šimtmečio politinius įvykius šioje mažoje žemės dalyje. Svarbu, kaip menininkai supranta tą istoriją, kuri keitė gyventojų sąmonę, gyvenimą ir vertė ilgėtis to, kas niekada neįvyks. M. Neumaieris rezidencijos metu tyrinėjo ką reiškia būti vokiečiu, kaip galima susieti dabartį ir praeitį ir kaip tai aktualu jam asmeniškai. Ž. Landzbergo asmeninės mitologijos, kurios susideda iš mažiausių, svarbių tik menininkui svarbių smulkmenų, iš pojūčių, patirtų pajūryje rezidencijos metu, susilieja į instaliaciją, kuri persipina su Lietuvių liaudies mitologiją ir turi daugybę simbolinių prasmių. D. Blais darbai nurodo į vienatvės ir izoliacijos sąvokas bei į kontraversiją tarp Rytų ir Vakarų ir perkeltine, ir tiesiogine prasme įvairiuose įvykiuose dabartiniame Klaipėdos krašte. Keičiasi laikas, politinis kontekstas, bei kai kurie peizažo elementai išlieka beveik tokie patys.

Projektui aktualios tokios sąvokos kaip atmintis, užmarštis, rekonstravimas. Menininkai naviguoja tarp egzistuojančių ir išsigalvotų teritorijų bei laiko, tarp geografinių, politinių, ekonominių ir socialinių klausimų. Reikia atskleisti, kaip asmeninė ir visuotinė užmarštis (arba tai, ko nenorime prisiminti) konstruoja ateities ilgesį. Paroda funkcionuoja kaip trumpų pasakojimų archyvas, kuris išplečia lokalinių chronotopų sąvoką, ir siekia suformuluoti nestabilią fragmentišką kartografiją, kur erdvės ir laiko kolizijos susijungia į būseną, artimą pseudomodernistinei melancholijai. Galų gale projektas atskleidžia, kaip kultūrinės mitologijos yra įrašytos į asmeninius laiko, teritorijos/peizažo ir atminties sulyginimus.


 susitikimaskurionebuvo

Corinne Roche, Nils Mohl, Eglė Paulina Pukytė „Susitikimas, kurio nebuvo“

Nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki gegužės 16 d., tarptautinės rašytojų rezidencijos Nidos meno kolonijoje metu, Nilsas Mohlis (Vokietija), Corinne Roche (Prancūzija) ir Paulina Eglė Pukytė (Lietuva) rašė tekstus bei kūrė tinklaraštį apie rašytojų Thomo Manno ir Jeano Paulio Sartre’o susitikimą, kuris realybėje iš tiesų nebuvo įvykęs.

Pajūrio atmosfera ir nepakartojama Lietuvos kurorto Nidos tyla sukuria ypatingas sąlygas kūrybos procesui, kuriomis praeityje ir šiandien naudojasi daug menininkų. Taigi, visiškai natūralu, kad taip pat ir vokiečių rašytojas Thomas Mannas, kurio vardu Nidoje pavadintas Thomo Manno festivalis bei Thomo Manno memorialinis muziejus, jautė trauką šiai vietai ir 1929 m. čia pasistatė vasarnamį. Kai kurios jo pasaulinės šlovės sulaukusio romano „Juozapas ir jo broliai“ dalys buvo parašytos tuomet dar Rytprūsiuose esančioje Nidoje. 1965 m., prabėgus 10 metų po Thomo Manno mirties, lietuvių fotografas Antanas Sutkus vaikštant po Nidos kopas nufotografavo prancūzų filosofą ir rašytoją Jeaną Paulį Sartre’ą. Šis intelektualas čia lankėsi kartu su savo gyvenimo drauge Simone de Beauvoir. Ta pati vietovė skirtingais istorijos laikotarpiais sužavėjo du žymius vyrus – didžius rašytojus ir mąstytojus. Tačiau kaip viskas būtų susiklostę, jei J. P. Sartre’as ir T. Mannas tuo pačiu metu būtų viešėję Nidoje ir netyčia susitikę?

Į šį klausimą bando atsakyti Goethe’s instituto, Prancūzų instituto ir Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos organizuojama rašytojų rezidencija. Vokiečių rašytojas Nilsas Mohlis, prancūzų rašytoja Corinne Roche ir lietuvių autorė Paulina Eglė Pukytė pusantro mėnesio praleis Nidos meno kolonijoje, kur drauge ir atskirai mąstys bei rašys apie potencialiai galėjusius įvykti abiejų rašytojų minčių srautus bei dialogus.

BLOGAS 

Leidėjas: Kitos knygos
Metai: 2015
Puslapiai: 236
ISBN: 9786094271847
Formatas: 11 x 21, minkšti viršeliai
Kalba: Lietuvių, Vokiečių, Prancūzų
Vertėjas: Akvilė Melkūnaitė, Kristina Sprindžiūnaitė
Dizainas: Tomas Mrazauskas


P1010144p

Vadovas po Dainiaus Liškevičiaus „Muziejų“ 2015-ųjų Venecijos meno bienalėje

2015 m. Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovavo D. Liškevičiaus projektas „Muziejus“. Projektą pristatė Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos komanda (dr. Vytautas Michelkevičius, Rasa Antanavičiūtė ir Daina Pupkevičiūtė).

Menininkas su subtilia ironija peržaidžia Lietuvos (dailės) istoriją ir sudėlioja netikėtą „archeologinę“ kolekciją, kurioje už kiekvieno objekto glūdi ir asmeninė, ir kolektyvinė patirtis, kviečianti žiūrovą į kelionę laiku. „Muziejuje“ autobiografinės detalės susipina su revoliucionierių disidentų (Antanas Kraujelis, Romas Kalanta ir Bronius Maigis) bei idealizuotų kultūros veikėjų (tokių kaip Jeanas-Paulis Sartre’as) biografijomis ir ištrina trapias ribas tarp subjektyvaus ir objektyvaus pasakojimo „Muziejus“ veikė kaip performatyvi institucija, nes jame nuolat budėjo gidai iš Lietuvos, padėję žiūrovams išskleisti susipynusias istorijas ir jų kontekstus. Išleistas specialus vadovas po paviljoną ir suvenyrų kolekcija, kurią kartu su menininku kūrė dizainerės Sandra Straukaitė ir Laura Grigaliūnaitė.

 

Kolonijos žurnalai

Nr. 9 apie linijas ir ritualus

log vir6elis

2017-ųjų kovas–2018-ųjų  gruodis

 

 Nr. 8 apie naujumą

viršelis

2015-ųjų spalis–2017-ųjų kovas
192 psl.
PDF
 
  
 

 Nr. 7 apie laiką

2014-ųjų birželis–2015-ųjų rugsėjis
160 psl.

 

 Nr. 6 apie Techno-ekologijas

2013-ųjų spalis–2014-ųjų gegužė
174 psl.

 

Nr. 5 apie kritinį turizmą

2013-ųjų sausis–rugsėjis
192 psl.

 

Nr. 4 leidžiant laiką

2012-ųjų vasara–ruduo
128 psl.

 

Nr. 3 apie nuotolį ir atokumą

2011-ųjų ruduo–2012-ųjų pavasaris
178 psl.

 

 Nr. 2 apie vasarą

 
 
2011-ųjų vasara
64 psl.

 

Nr. 1 

2011-ųjų pavasaris
112 psl.