GYVENTI SMARKIAI 2019

Informacija

Paskelbta: 2019 liepos 29, Pirmadienis 13:34

 

Gyventi smarkiai

Liepos 19–rugpjūčio 31 d., 2019
Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija (E. A. Jonušo g. 3, Nida)

 
Dalyvaujantys menininkai: Žygimantas Kudirka, Ulijona Odišarija, Ignas Pavliukevičius, Steve & Samantha, Rebecca Stephany & Mathias Lempart, Marianne Vierø 

Kuratorės: Dovilė Tumpytė, Marina Valle Noronha

 

Kuo labiau trokštame elektroninio gyvenimo būdo, tuo akivaizdžiau rodome savo silpstantį gyvybiškai svarbų troškimą kliautis gyvybiškai svarbiais troškimais. Šis mūsų potraukis akivaizdžiai rodo, kad investuojame savo libidinę energiją į dalykus, kuriems intensyvumas nereikalingas.

—Tristan Garcia, 2016

Parodos pavadinimą įkvėpė spekuliatyviojo realisto Tristano Garcia’os knyga „Intensyvus gyvenimas“ (The Life Intense). Pasak šio mąstytojo, mūsų šiandienio gyvenimo sąlyga – nepasotinamas intensyvumo troškimas. Esame neišsprendžiamo vidinio prieštaravimo spąstuose: stengdamiesi atitikti dabartinei epochai būdingą intensyvumo troškimą kartu užsiimame savigriova. Kadangi esame suvokiančios, prisimenančios ir atpažįstančios gyvos būtybės, nuolat ieškome vis stipresnių intensyvumo formų, kurios, deja, slopina mūsų gyvybiškai svarbius troškimus. Priklausomybė nuo šias intensyvumo formas palaikančių skaitmeninių technologijų mus įkalina begaliniame rate, nes esame priversti siekti vis didesnio intensyvumo. Garcia’os žodžiais tariant, „kai, ieškodami gyvenimo prasmės, kliaujamės vien intensyvumu, tiek gyvenimą, tiek mūsų mąstymą apima egzistencinis nuovargis“. Tad mūsų siekiamybė – jaustis gyvais, kol gyvename. Tačiau kaip mums gyventi maksimaliai intensyvų gyvenimą? Kad ir kas nutiktų, turime rasti būdų susidoroti su šiais iššūkiais ir atsiverti atsitiktinumams, nepasiduoti ir priešintis išsyk :)

Šiandien nedvejodami kliaujamės algoritmizuotomis internetinių programų rekomendacijomis įvairiausiose srityse – nuo meilės ir sveikos gyvensenos iki nekilnojamojo turto ir finansų. Vos tik įsidiegiame programėlę ir sutinkame su jos naudojimo sąlygomis, mums išsyk palengvėja. Esame priklausomi nuo prijungtųjų objektų (connected objects), tokių kaip mūsų išmanieji telefonai: skaitmeninėmis technologijomis formuojame, perkuriame ir atnaujiname savo patirtis.

Laidais perduodami ne tik duomenys, bet ir nuojauta, nerimas, užuojauta, bjaurėjimasis, abejonės, baimės, meilė, nostalgija, pasitikėjimas, gėda ir palankumas. Skubriai slinkdami ekrano turinį tampame perpildyti 5G technologijos įsiūbuotų emocijų, kurios išsilieja internetinėmis interakcijomis: savo būseną perduodame postindami, perpostindami, tagindami, įrašinėdami ir laikindami. Intensyvumas – tai kriterijus, pagal kurį nustatome paties laikmečio vertę. Mūsų kūnai sudaryti iš 60 % vandens ir 140 % duomenų, tad mūsų yra visi 200 %.

Gyvename tam, kad kauptume, augtume ir vystytumės, nors tai nebūtinai reiškia, jog susimąstome, ar etiška nertis iš kailio ieškant maksimalios savo pačių versijos. Savo širdies plakimą registruojame išmaniųjų telefonų kameromis, vaisingumus – programėle, instaliuojame portretų filtrus, kolektyviai reitinguojame vynus ir klausiame patarimų, ką ir kur valgyti. Tarsi pasiklausę mūsų privačių pokalbių, išmanieji telefonai siūlo individualizuotas rekomendacijas. Aklai kliaujamės įrenginiais kontroliuojančiais mūsų pagreitintus gyvenimus. Tačiau jų trūkumai, šališkumas ir primesta pasaulėžiūra daro poveikį mūsų interakcijoms, o mūsų kuriami skaitmeniniai pėdsakai grįžta naujomis vartotojiškumo ir bendruomeniškumo formomis. Kokiais scenarijais, istorijomis ir vaizdiniais mūsų intensyvus ir prieštaringas gyvenimo būdas pasireiškia meno pasaulyje?

Gyvendami vien dėl didesnio intensyvumo, patenkame į nuobodulio ir rutinos gniaužtus. Intensyvumas lengvai netenka savo žavesio. Tačiau bandymas susidoroti su intensyvumu yra ne ką geresnis už ekstremalaus intensyvumo siekį. „Tai, kad ėmėme trokšti robotų, reiškia, jog esame apimti nuobodulio, kurį kelia rutina tapęs intensyvus mūsų pačių gyvenimas.“ Tačiau paroda „Gyventi smarkiai“ nesiekia gąsdinti dirbtiniu intelektu, besikėsinančiu išstumti žmoniją, ar šlovinti algoritmizuotą ateitį. Ji greičiau bando apmąstyti mūsų dabarties situaciją ir savijautą technologijomis medijuojamame gyvenime.

Parodoje, pasitelkiant materiją, vaizdą, garsą, kalbą ir ritmą, apmąstomi sąryšiai tarp skaitmeninės ir fizinės plotmių. Dauguma darbų buvo sukurti menininkams reziduojant Nidos meno kolonijoje. Paroda „Gyventi smarkiai“ kviečia atsiverti atsitiktinumams ir patirti meno kūrinius keliaujant po įvairias kolonijos vietas. Ši savotiška kūrinių matrica kviečia permąstyti egzistuojantį šabloną, kuris mums nepalieka kito pasirinkimo kaip judėti, sukiotis, kilnotis ir blaškytis po šią intensyvumo kulto zoną.

Atsisiųskitę parodos gidą (PDF)

________________________________________________________________________

Organizuoja Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija

Komanda:
Rasa Antanavičiūtė, Vytautas Michelkevičius, Indrė Liškauskaitė,
Goda Aksamitauskaitė, Kęstutis Minderis, Julija Navarskaitė, Linas Ramanauskas, Andrej Vasilenko

Gidės:
Giedrė Malūkaitė, Vėjūnė Tamuliūnaitė, Austėja Tavoraitė, Karolina Tomkevičiūtė,
Viktorija Smailytė, Gabrielė Liaugminaitė 

Vertimas:
Tomas Čiučelis

Redagavimas:
Katie Lenanton, Dangė Vitkienė

Dėkojame: 
Aleksandra Fominaitė, Virginija Januškevičiūtė, Laura Kaminskaitė,
Asta Vaičiulytė, Contemporary Art Centre (Vilnius)

Rėmėjai:

  

   

________________________________________________________________________

Nuotraukos

Andrej Vasilenko nuotraukos

Daugiau nuotraukų