Tariami krantai

Informacija

Paskelbta: 2017 vasario 20, Pirmadienis 16:03

Paroda yra apie jūrą ir neapčiuopiamus jos kontūrus; apie vietą, kurioje gyvename ir kurios nepažįstame, apie ilgesį, meilę, jūros jausmą ir sprūstančią iš rankų prasmę. Parodoje pristatomuose kūriniuose į jūrą žvelgiama ne kaip į poilsio ar darbo zoną, o kaip į kolektyvinės vaizduotės ir atminties metaforą. Kaip gyvenimas prie jūros veikia mūsų vaizduotę, kalbą, jausmus? Kaip juose atsispindi? Kūrybinėmis refleksijomis menininkai brėžia horizonto liniją mentaliniame jūros peizaže – įsivaizduojamoje teritorijoje, susiejančioje vaizduotės ir tikrovės, praeities ir dabarties krantus.

Irmos šiuolaikinės ikonos ir rastas anoniminis meilės laiškas (jūrai?) apjungia tikras ir virtualias erdves, žmonių, jausmų ir žuvų žvejus. Lauros S. žiemos žūklės apeigos, sugretintos su Baltijos jūros dugno moksliniais tyrimais, atveria spragą, žiojinčią tarp to, kuo norime ir kuo esame priversti tikėti. Arno nubrėžta kranto linija veda mus aplink jūrą, bet atveda ne į pradžios tašką, o spirale į kažin kokią paralelinę erdvę. Irmos ir Jurgitos nesibaigianti kelionė atbulomis supina pastato erdvę į ilgą virvę, atplėšia ją nuo žemės paviršiaus ir išplukdo į atvirus vandenis. Lauros Z. mechaninė banga malšina ilgesį ir bando iš garso ląstelės atkurti jūrą, o Eglės užkonservuota klaipėdiečių atmintis primena apie slydimą paviršiumi ir už simbolių dažnai tvyrančią miglą.

Baltijos jūra jungia ir skiria devynias, aplink ją išsidėsčiusias šalis: Daniją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Rusiją, Suomiją, Švediją ir Vokietiją. Kas nutiktų, jei geopolitinį žemėlapį sujungtume su lingvistiniu? Pavyzdžiui, norėdami išversti nežinomą vokišką žodį į lietuvių kalbą, turėtumėte ieškoti vokiečių-lietuvių kalbų žodyno. Kita vertus, Vokietija ir Lietuva neturi bendros sienos, jos nėra kaimynės, tarp jų yra Lenkija. Taigi, turėtume pirma išversti žodį iš vokiečių kalbos į lenkų, o tada iš lenkų į lietuvių. Tačiau atliekant šiuos veiksmus ne visi žodžiai pasiektų „tikslą“, o pakeliui neišvengiamai atsirastų papildomų žodžių ir frazių. Tokios pratybos leistų (mintyse) stebėti kaip žodžiai (tiesiogine prasme) keliauja iš vienos geografinės vietovės į kitą.

Dvikalbiai žodynai yra atitikmenų sąrašai, kuriuos pasitelkę stengiamės susieti dvi kalbas taip, kad atskirų jų žodžių reikšmės būtų vienodos. Taigi, jie tarnauja kaip simbolinės tarnybos, kaip savotiškos muitinės, atsakingos už legitimių žodžių ir frazių srauto kontrolę į šalį ir iš jos.

Vieta ir aplinkybės, esančios tarp laisvalaikio ir pavojaus, tarp malonumo ir tragedijos, vaizduotės ir realybės. Tyrinėjamos skirtingo istorinio paveldo nuosėdos, susitinkančios jūros dugne: akustinė išnykusi kuršių žvejyba, vadinama bumbinimu, ir „bombinimas“, arba trofėjinis cheminis ginklas, po Antro pasaulinio karo išmėtytas Baltijos jūroje. Kalbama  apie žvejus ir mažėjančias stinteles-praeives, kvepiančias agurkais, bei apie randamą žvejų tinkluose ipritą, primenantį gintarą ir kvepiantį garstyčiomis.

Beveik kasmet nuo 2011 metų smarkiai paspaudus šalčiams menininkė lipa ant Kuršių marių ledo su 8 mm kamera ir 9 m ilgio hidrofonu, anksčiau naudotu ir povandeniniams laivams aptikti. Pasirinkta 8 mm nespalvota kino juosta trina nuorodą į šiandienos laiką ir vietą, stumdama juos į „kažkur“ ir „kažkada”.

Laura Stasiulytė susipažino su Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento tyrėjais Klaipėdoje. Ji ketina prisijungti prie jų nuolatinių ekspedicijų testuojant vandenį Baltijos jūroje, bei priartėjant prie ribinių taškų žemėlapyje ir taip įgyvendinti antrąją savo sumanymo dalį.

„Meridianas“ – laivas, pastaraisiais dešimtmečiais tapęs Klaipėdos miesto simboliu.

Simbolis plačiąja prasme turi turėti visuomenei suprantamą kurios nors abstrakčios sąvokos ar idėjos reikšmę. Dauguma Klaipėdos miesto gyventojų gali paliudyti, kad laivas yra jų miesto simbolis, tačiau negali paaiškinti kodėl taip yra.

Burlaivis buvo pastatytas 1948 m. Turku laivų statykloje Suomijoje. „Meridianas“ nėra vienintelis tokio modelio laivas – pasitelkiant modernias medienos klijavimo technologijas buvo pastatyta daugiau nei keturiasdešimt panašių laivų. “Meridianas” nebuvo kurtas kaip simbolis. Tai buvo Suomijos karo duoklė Sovietų Sąjungai, atplukdyta į Klaipėdą – vieną iš Sovietų Sąjungos uostų. Iki 1968 m. “Meridianu” plaukiojo Klaipėdos jūreivystės mokyklos kursantai, atlikdavę praktikas Baltijos jūroje. Po 1968 m. įvykusios laivo katastrofos, kurios metu žuvo šeši kursantai, laivas buvo nurašytas ir 1969 m. prišvartuotas prie miesto centre tekančios Danės upės kranto. Tuomet burlaivis buvo rekonstruojamas ir pritaikomas kitai – komercinei veiklai – 1971 m. jame atidarytas restoranas. Daugiau nei tris dešimtmečius nekitusi jo buvimo vieta greičiausiai ir lėmė laivo virsmą simboliu. Kasmet yrantis medinis laivas nuolat kurstė prieštaringas diskusijas dėl jo išsaugojimo svarbos. „Meridianas“ atlaikė kelis remontus. Paskutiniojo metu didžioji dalis autentiškos medienos buvo pašalinta ir pakeista visiškai nauja medžiaga – metalu. Okupacinį režimą atspindinti laivo atsiradimo Klaipėdoje istorija nublanko prieš norą matyti gražų, naują, bet kartu lyg ir tą patį vaizdą miesto centre.

Kūrinio sumanymas kilo apsilankius Karlskronoje esančiame virvių fabrike (Repslagarbanan), ilgiausiame Švedijos mediniame pastate, suręstame 1692-93 metais. Apie 300 metrų ilgio pastatas buvo reikalingas tam, kad nuvyti tokio ilgio virves. Naujųjų technologijų amžiuje toks organiškas fizinės erdvės atitikimas jos funkcijai jau retai sutinkamas. Tai mus ir inspiravo sukurti atitinkamą metaforinę sąsają – pasitelkiant tam tikrą filmavimo būdą (t.y., techniką), erdvė paverčiama objektu.

Iš panaudotų kompiuterinių klavišų surinktas internetinis meilės laiškas. Šis tekstas – nebeatsekamos autorystės kūrinys, savotiška naujų laikų „giesmių giesmė“, klaidžiojanti pažinčių svetainėse, bloguose, meilės ir gyvenimo patarimų tinklalapiuose, vis naujai pasisavinama, adoruojama, pritaikoma individualioms reikmėms.

Ant drobės atspaustose fotografijose – nuotraukos iš žvejybai skirtų svetainių, kur dalinamasi didžiausiu dienos, mėnesio, metų ar viso gyvenimo laimikiu. Daugumai žvejų su laimikiais nuotraukų yra būdinga labai panaši kompozicijų ikonografija ir keista, kone mistinė nuotaika, tad jos ima asocijuotis su sakraline daile ir jos motyvais.