Žeimiai
- Informacija
- Paskelbta: 2016 birželio 13, Pirmadienis 11:52

Lipimo nematoma struktūra vaizdinys kalba ne tik apie galimybes atrasti paslėptą, bet ir apie kažką svaiginamo bei nepasiekiamo. Ji kviečia „mus“ (menininkus ir publiką, kaip dalyvius) bandyti suvokti ir reflektuoti sudėtingą bei daugiasluoksnį nuorodų ir prasmių tinklą, persmelkusį mūsų socialinį gyvenimą ir disciplinuojančias praktikas. Tiesa, ir pati refleksija yra intymus slaptas procesas, kurio metu kruopščiai apmąstome ir atsirenkame. Ji yra, kaip nurodo lotyniška žodžio šaknis, mintis, „nulinkusi atgal“ prie savęs.
Šis vaizdinys atitinka plačiai žinomą analogiją tarp minties ir šviesos. Ji siūlo mintį, kad mes įsisaviname ir reflektuojame kitų apmąstymus ir idėjas taip pat, kaip medžiagos ir dangaus kūnai sugeria bei atspindi šviesą. Refleksija reiškia tiek veiksmą, tiek atoveiksmį ir neturėtų būti aiškinama vien kaip mentalinis procesas. Būti paveiktam kitų žmonių minčių, kitų šviesų ir ritualų yra visa apimanti patirtis – intelektinė, emocinė bei fizinė. Šia prasme bandyti suvokti meno kūrinius reiškia bandyti suvokti praeities ir dabarties disciplinas bei ritualus.
Ritualizavimas taip pat yra tam tikra refleksija, nes jis atgabena praktikas (iš praeities į dabartį), kurios nebėra reikalingos ar nebeveikia, tačiau mes jas išsaugome dėl istorinės ir simbolinės reikšmės. Ritualizavimas taip pat reiškia naujų ritualų, kurie atspindi šiuolaikines praktikas, kūrimą. Taigi refleksija ir ritualizavimas yra du aspektai tų pačių meninių strategijų, to paties metodo. Abu naudojami stengiantis suvokti, permąstyti ir perteikti paslėptą struktūrą, kuri formuoja mūsų supratimą ir tapatybes.
Paroda instaliuota XVIII a. pastatytoje ir vėliau ne kartą perstatytoje Žeimių dvaro sodyboje, kuriame yra įsikūręs menininkų kolektyvas ŽemAt ir menininkų rezidencija JO-JO. Parodos santykis su vieta taip pat siūlo atidžiau pažvelgti į meno pasauliui būdingus ritualus. Žeimių dvare, priešingai įprastai logikai, pati paroda patenka į gigantišką meno kūrinį – dvare įkurtą gyvąjį muziejų „Aikas Žado“, kuriame šiuo metu veikia „Aikas Žado“ laboratorija 2016.
Žeimių dvaro sodyba yra konservuojama, restauruojama ir rekonstruojama naudojant Lietuvoje retą strategiją. Pagal ją, visi istoriniai laikotarpiai, net ir šiandienos, laikomi vienodai vertingais. Plėtojant šią strategiją, sodyboje buvo įkurtas gyvas muziejus „Aikas Žado“ – laike besitęsiantis ir visą dvaro teritoriją apimantis meno kūrinys, kurio dalimi tampa netgi lankytojai ir turistai. Taigi, prieš tai eksponuota baltame Nidos meno kolonijos kube, paroda „Lipti nematomomis struktūromis“ patenka į visiškai kitokią erdvę – erdvę, kurioje kiekviena detalė pulsuoja sudėtinga istorija, kūrybine veikla ir reikalauja ypatingo dėmesio.
Dalis parodos kūrinių buvo sukurti menininkams viešint rezidencijoje JO-JO ir yra tiesiogiai inspiruoti dvaro dabarties ir istorijos. Kai kurie autoriai leidosi į dialogą su erdve, naujai interpretuodami kūrinius, sukurtus ankstesnioms projekto parodoms. Dar kitų menininkų kūriniai atsiskleidė naujai, tiesiog radus jiems tinkamą vietą šioje daugiasluoksnėje aplinkoje. Instaliuota gigantiškame meno kūrinyje, pati paroda kaip visuma įgavo naują veidą. Jos struktūra neišvengiamai sumišo su gyvojo muziejaus struktūromis ir vieno mėnesio laikotarpiui šie du reiškiniai atskirai vienas nuo kito tapo nebepažinūs.
------------------------------------------
Tai pakutinė šešių institucijų rengiamo, dvejus metus trukusio rezidencijų ir parodų projekto trijose šalyse (Islandijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje) paroda.
Projekto partneriai:
Akershus Art Centre, Lillestrøm, Norvegija
Nordic Artists’ Centre Dale, Norvegija
Office for Contemporary Art, Oslo, Norvegija
Rezidencijų centras JO JO, Žeimių dvaro sodyba, Jonavos rajonas
Skaftfell – Center for Visual Art, East Iceland, Seyðisfjörður, Islandija
UAB „Vilniaus vandenys“
Vilniaus dailės akademijos projektui „Disciplina šiandien. Menininkų rezidencijų mainai ir parodos“, projekto EEE-LT07-KM-01-K-01-035, skiriama EEE finansinio mechanizmo ir Lietuvos valstybės parama pagal programą LT07 „Europos kultūros paveldo kultūros ir menų įvairovės skatinimas“. Projektą taip pat remia Lietuvos kultūros taryba.






















