The Baltic Sea: A Liquid Memorial

Informacija

Paskelbta: 2018 liepos 17, Antradienis 17:56

„The Baltic Sea: A Liquid Memorial“

Rugsėjo 16–23, 2018
Nidos meno kolonija

 
Dirbtuvių vadovai
Horst Hoheisel ir Andreas Knitz 

Beveik visi senieji Kuršių nerijos gyventojai Antrojo pasaulinio karo metais ar iškart po jo buvo priversti kraustytis ir tapo migrantais. Jų vietą netrukus užėmė atvykėliai. Kūrybinių dirbtuvių "Liquid Memorial" vadovams šis epizodas yra istorinis radikalių pokyčių ir naujo sugyvenimo pavyzdys. Ir dabar Kuršių nerijoje akivaizdi erdvinė, politinė, ekonominė ir kultūrinė fragmentacija – trumpa siena prie Nidos, skirianti Lietuvą arba Europos Sąjungą ir Rusijos Federaciją, dalina Kuršių Neriją į dvi dalis.

Anksčiau ši siena buvo lengviau pereinama, vyko bendri Lietuvos ir Kaliningrado kultūros institucijų projektai ir susitikimai. "Liquid Memorial" bandys atgaivinti šiuos suskeldėjusius tarpvalstybinius ryšius. Organizatoriai norėtų, kad kūrybinių dirbtuvių dalyviai pažvelgtų į politines sienas žaismingai. Visa Kuršių nerija yra gamtos rezervatas, tačiau jį dalina Rusijos ir Lietuvos pasienio rinktinės karių saugoma linija. Iš tiesų, gamtoje nėra sienų, ilgainiui augmenija užgožia apčiuopiamus ir įsivaizduojamus riboženklius, pavyzdžiui, pieva virtusi vadinamoji Geležinė uždanga Berlyne, kur dabar galima tiesiog pabėgioti ar atsipalaiduoti.

„Rengdami kūrybines dirbtuves norime sukurti žaismingų būdų kirsti sieną. Pavyzdžiui, galime ištempti paplūdimio tinklinio tinklą būtent ten, kur valstybės siena paliečia Baltijos jūros bangas, sužaisti tarpvalstybines tinklinio rungtynes su Rusijos ir Lietuvos žaidėjais ir visa tai nufilmuoti. Galime įveikti įsivaizduojamą sieną banglentėmis, kaitais ar valtimis, su pačių pasigamintomis burėmis. Žaismingai kurdami pabandysime meninėmis priemonėmis suminkštinti tarp dviejų politinės galios blokų stovinčią sieną.“ – sako "Liquid Memorial" vadovai.

Dirbtuvėse planuojama naudoti „vietoje“ rastus daiktus – paplūdimio kėdes, valtis, banglentes, dviračius ir pan., o taip pat ir gamtos siūlomas medžiagas. Kūrybinių dirbtuvių rezultatai bus dokumentuojami ir viešinami internete. Vadovai bendradarbiauja su keliaujančia paroda On Visible and Invisible Borders, kuri 2019 m. bus eksponuojama Miuncheno žydų muziejuje. Svarstoma galimybė parodoje pristatyti ir šių kūrybinių dirbtuvių rezultatus.

Kūrybinių dirbtuvių vadovai Horstas Hoheiselis ir Andreasas Knitzas, kartu dirbdami nuo 1994-ųjų, yra sukūrę nemažai memorialinių projektų, žinomų kaip antipaminklai, arba paminklų negatyvai. Tokiu būdu jie ieško naujų šiuolaikinių formų masinių žudynių ir diktatoriškų režimų aukoms, daugiausia Vokietijoje, bet taip pat ir Pietų Amerikoje, Armėnijoje, Kambodžoje ir kitur. Jie siekia, kad paminklas ne užglaistytų atmintį, „pataisytų“ tai, ko neįmanoma pataisyti, o atvirkščiai, pabrėžtų netektį, kad nužudytų žmonių, ištisų tautų nebuvimas mūsų gyvenime būtų regimas ir jaučiamas.

Bene žymiausias Hoheiselio ir Knitzo sukurtas paminklas yra Buchenvalde. Tai ant žemės buvusioje koncentracijos stovykloje gulinti plieno plokštė, kuri visą laiką, dieną naktį, žiemą vasarą yra žmogaus kūno temperatūros. Vokietijos nacionalinio memorialo nužudytiems Europos žydams konkursui 1995 m. Horstas Hoheiselis pateikė radikaliausią projektą: užuot stačius dar vieną statinį, kuris užpildytų tuštumą ir leistų ją pamiršti, jis pasiūlė sukurti tuštumą – nugriauti vokiečių didybės simbolį – Brandenburgo vartus. 2017 m. menininkai dalyvavo Kauno bienalėje. Abu gyvena Kaselyje, Vokietijoje.

Kūrybinės dirbtuvės yra ES programos Kūrybiška Europa 2014-2020 projekto 4Cs: nuo konflikto iki sugyvenimo per kūrybiškumą ir kultūrą dalis.

Organizatorius:

Partneriai ir rėmejai:

 N U O T R A U K O S

Andrejaus Vasilenko nuotraukos

Daugiau nuotraukų