NMK skaitykla

E. A. Jonušo g. 3

Nida LT-93127

Atidaryta kasdien 11-20 val.

Kuratorius: Zian Chen

Koncepcija, įrengimas ir medžiagų išdėstymas: Egija Inzule

Techninis įrengimas: Pranas Gudaitis, Milda Laužikaitė

Pagalba įrengiant: Martina Marini, Agnė Jokšė, Anastasija Sosunova 

Šiandienos dovana – rytojaus prekė.

Vakarykštė prekė – rytoj atrastas meno objektas.

Šiandienos meno objektas – rytojaus šiukšlė.

O vakarykštis šlamštas – rytojaus relikvija.

Arjun Appadurai

NMK skaitykloje eksponuojama medžiaga – spaudiniai ir vaizdo įrašai iš projekto „Gamybos karštinė 2008: skaitant „In Production Mode: Contemporary Art in China“ („Gamybos režime: Šiuolaikinis menas Kinijoje“), iš pradžių vykusio 2019 m., vienoje iš „798 Art Zone“ meno erdvių Pekine. Čia surinkta medžiaga buvo atrinkta kuratoriaus Zian Chen, toliau nagrinėjant gamybos sąlygų mene temą (daugiausia dėmesio skiriant darbui ir nekilnojamajam turtui), pristatomą edukaciniame kontekste ir kitame (nei Kinija) geopolitiniame kontekste, kuriame taip pat išgyventa socialistinės visuomenės transformacija į neoliberalią. Pristatoma medžiaga bus panaudota mokymo tikslais 2022 m. kovo mėn. vyksiančiame seminare su VDA studentais ir pasitelkta apmąstant bei pritaikant projekte išdėstytą metodologiją Baltijos regiono ir Lietuvos kontekste, nagrinėjant sąlygas, įgalinusias „šiuolaikinio meno“ raidą nuo 1986 m.

Iš pradžių Zian Chen projektą ketino vykdyti rezidencijoje NMK, tačiau dėl pandemijos planai buvo pakoreguoti ir suformuoti dabartiniu pavidalu. Su projektu taip pat susijusi 2020 m. vasarą NMK vykusi menininkės Liu Chuang paroda „Bitcoin Mining and Field Recordings of Ethnic Minorities“ („Bitkoinų kasyba ir etninių mažumų lauko įrašai“). 

Projekte „Gamybos karštinė 2008“ buvo apmąstomas meno gamybos bumas Kinijoje, vykęs prieš pasaulinę finansinę krizę 2008 m. Paroda buvo pradėta permąstant meno gamybos būdus, aprašytus kuratorės ir rašytojos Pauline J. Yao knygoje „Gamybos režime: Šiuolaikinis menas Kinijoje“ (2008 m.). P. J. Yao tekstą galima skaityti tarsi gamybos atmosferos paaiškinimą, suteikiantį šiai foninei sąlygai aiškesnę, labiau apčiuopiamą formą. Parodoje pristatyti kūriniai veikė kaip artefaktai, liudijantys aktyvų įsitraukimą ir sparčiai besikeičiančias ekologijas mene, kuriomis kritiškai reaguota į naujas apčiuopiamas sąlygas, susiformavusias dėl besikeičiančių gamybos santykių (pvz., pigios darbo jėgos). Tai – audiovizualiniai tekstai, kuriuose įrašyti gamybiniai jų urbanistinių ir socialinių kontekstų ritmai. Šie kūriniai taip pat svarbūs ne tik kaip savo laikmečio materialinių sąlygų dokumentai, bet ir kaip kritinis atsakas į dabartinius kintančius meno gamybos būdus Kinijoje.

Apžvelgiant gamybos sąlygas iki 2008 m. krizės, Yao knygoje nagrinėjama tai, kaip Kinijos menininkai reagavo į neoliberalios rinkos paklausą. Tuo metu darbo sąlygos buvo pigios, o gamyba vyko šalia pat menininkų studijų. XXI a. 2-ojo dešimtmečio pabaigoje Kinijoje akivaizdžiai išaugus darbo jėgos kainai ir išsikeldinus daugybę menininkų studijų, senasis gamybos būdas daugumai menininkų nebetiko. Be kitų eksponuojamų medžiagų, Liu Chuango kūrinyje taip pat nagrinėjama tai, kaip žmonės įsivaizduoja ir suvokia tvarią gamybą. Šiuo požiūriu tinkamo meno gamybos būdo pasirinkimas – tai menininko gebėjimas kūrybiškai atrasti savo asmenines „gamybos priemones“.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.