Kuršių Nerijos filmografijos tyrimas
- Informacija
- Paskelbta: 2021 birželio 20, Sekmadienis 05:52
Medžių sodinimas. Kadras iš dokumentinio filmo Medžiai smėlyje, režisierius Adakris Marcinkus, 1989.
Žemėlapis. Kadras iš dokumentinio filmo Mutter Ostpreußen, režisierius Johannes Häussler, 1954.
Žemėlapis. Kadras iš dokumentinio filmo Mutter Ostpreußen, režisierius Johannes Häussler, 1954.
2021 m. istorikas ir archyvistas Audrius Dambrauskas NMK užsakymu atliko turimą — kaip Neringa ir Kuršių Neringa vaizduoja XX a. kino kadruose?
Tyrimo tikslas sukurti nuo XX amžiaus pradžios iki šių dienų Kuršių Nerijos pusiasalyje filmuotų kino dokumentų filmografiją. Žvalgomasi plačiai, į filmografiją traukiami vaidybiniai ir dokumentiniai kino, bei televizijos, filmai, kino kronikos, mėgėjiški filmai, video meno kūriniai. Šių kino dokumentų ieškoma Lietuvos ir užsienio (visų pirma Vokietijos ir Rusijos) institucijų archyvuose, duombazėse ir filmotekose; identifikuoti Kuršių Nerijos pusiasalyje kurtus filmus padeda konsultacijos su filmų gamintojais, kino tyrėjais, kitomis krašto istorija besidominčiomis institucijomis ir asmenimis. Nors autoriai nesitiki, jog pavyks dokumentuoti kiekvieną kada nors Kuršių Nerijoje filmuotą kino dokumentą, tačiau dabartiniame tyrimo etape siekiama sukurti kritinę tokių dokumentų masę apimančią filmografiją, kurią vėliau būtų galima vis pildyti naujais duomenimis. Filmografijos pagrindu Nidos Meno kolonijoje planuojama kurti filmoteką, jog kiekvienas Meno kolonijos svečias, norėdamas galėtų susipažinti su čia kurtais filmais ir pažvelgti į kintantį Kuršių Nerijos kraštovaizdį ir istoriją skirtingų laikmečių ir tautybių kinematografininkų akimis.
Kartu su filmografija taip pat rašoma glausta Kuršių Neriją lietusios kino politikos istorijos, bei krašte vykdytos kinematografinės veiklos (ne tik čia kurtų filmų, bet ir vykusių kino festivalų, dirbtuvių etc.) apžvalga. Pastaroji padės įtraukti filmografijoje identifikuotus kūrinius į platesnius istorinius kontekstus. Didelis dėmesys skiriamas ir iki šių dienų neišlikusiems kino filmams – naudojantis archyviniais dokumentais, istorine medžiaga, identifikuojami tarpukario Lietuvos laikotarpiu Kuršių Nerijoje vykdyti filmavimo darbai, jų autoriai. Dauguma šių filmų šiandien laikomi dingusiais, tačiau kas buvo jų autoriai ir kokie vaizdai Kuršių Nerijoje veik prieš šimtmetį traukė jų akį, taip pat bus galima susipažinti filmografijoje.
Audrius Dambrauskas - Lietuvos istorikas ir archyvaras, šiuo metu dirbantis Lietuvos Literatūros ir Meno archyve Vilniuje. Pagrindiniai moksliniai interesai - kino istorija ir populiarioji kultūra tarpukario Lietuvoje. 2020-ųjų lapkritį autorius baigė bendrą Vilniaus Universiteto ir Lietuvos Istorijos Instituto ruošiamą istorijos ir archeologijos mokslo krypties doktorantūros programą ir apgynė disertaciją "Kinematografinė kultūra Lietuvoje, 1926-1944: tarp pramogos ir ideologijos". Dambrauskas yra kelių mokslinių ir daugiau nei šimto publicistinių straipsnių apie kiną, fantastiką ir populiariają kultūrą autorius.
Kuršių Nerijos filmografijos tyrimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.