NMK rezidencijų programa

1-1

 

Reziduojantys menininkai

 

Kuratorius Rado Ištok ir menininkai Eglė Budvytytė, Paul Maheke, Jin Mustafa, Marek Ther bei Elin Már Øyen Vister Nidoje atsidūrė projekto „4Cs: From Conflict to Conviviality through Creativity and Culture“ programos dėka.  Jie čia praleido du mėnesius (2019 m. rugsėjį–spalį), per kuriuos dalyvavo ir vedė kūrybines dirbtuves, taip pat ruošėsi 2020-ųjų Nidos meno kolonijos vasaros parodai.

Rado Ištok yra kuratorius, tyrėjas ir redaktorius iš Slovakijos, gyvenantis ir dirbantis Stokholme. Šiuo metu jis, kaip kuratorius, yra atsakingas už menininkų rezidenciją Nidos meno kolonijoje, čia spalį rengiamas kūrybines dirbtuves ir 2020 m. vasarą vyksiančią parodą. Taip pat jis vadovauja tiriamajam projektui „Spaces of Care, Disobedience and Desire“ (2018-2020), kuriame bendradarbiauja su Marie-Louise Richards ir Natália Rebelo.
Kelios pastaruoju metu jo kuruotos parodos: „Liquid Horizons“ (2019) Bratislavoje, Slovakijoje; „Other Visions“ (2018) Olomouce, Čekijoje, ir „I’m fine, on my way home now“ (2017) Stockholme, Švedijoje. Rado taip pat buvo kuratoriaus asistent parodoje „Positions #3“ (2016) Van Abbe muziejuje Eindhovene, Nyderlanduose. Leidinys „Decolonising Archives“ (2016), skirtas L’Internationale Online, „Queer Scandinavia“ (2015), skirtas A2, ir netrukus pasirodysiantis leidinys „Crating the World“ (2019) - tik keli jo kaip redaktoriaus darbo pavyzdžiai.

Eglė Budvytytė yra menininkė, kurianti ir gyvenanti Amsterdame, Olandijoje. 2008-aisiais ji baigė Piet Zwart institutą Roterdame (2008) ir nuo tada dirba, lauke, taikliausiai apibūdinamame kaip performanso bei vizualiujų menų sankirta. Eglė kuria videoir performansus, kuriuose ar kuriaistyrinėja kūno, viešosios erdvės ir publikos santykius. Kūnas jai - skirtingų jėgų veikimo erdvė, o judesys ir gestas tampa socialinės lyties, vaidmenų ir normų apvertimo įrankiais..
Jos kūriniai buvo rodyti XIII Baltijos trienalėje Rygoje (2018); Tarptautiniame Lofoteno meno festivalyje (2017); „Block Universe“ Londone (2017); specialiai užsakyti Art Dubai (2017); Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2016); „Liste“, Art Basel (2015) bei XIX Sidnėjaus bienalėje (2014). Ji buvo rezidentė Le Pavillon, Palais de Tokyo, Paryžiuje (2012) ir Wiels šiuolaikinio meno centre Briuselyje (2013).

Paul Maheke dirba ir gyvena Londone, Jungtinėje Karalystėje. Paul įgavo meno praktikos studijų magistro laipsnįAukšesniojoje nacionalinėje menų mokykloje Paryžiuje-Serži (2011), Open School East 2015-aisiais užbaigė menininkams ir kultūros profesionalams skirtą partnerių programą Londone/Margeite, Jungtinėje Karalystėje. Menininkas, daugiausiai dėmesio teikdamas šokiui, savo įvairialypėje ir dažnai bendradarbiavimo su kitais kūrėjais praktikas pasitelkiančioje kūryboje derina performansą, instaliacijas, garsą ir video. Jis mėgina suvokti kūno, kaip archyvo, potencialą, tam, kad galėtų ištirti atminties bei tapatybės įsteigimo būdus.
Atrinktos personalinės parodos: „OOLOI“, „Triangle France“ rezidencijoje Marselyje, Prancūzijoje (2019); „A fire circle for a public hearing“, Vleeshal, Midelburgas (2019) ir Chisenhale galerijoje Londone (2018); „Letter to a Barn Owl“, „Kevin Space“ galerijoje Vienoje, Austrijoje (2018). Grupinės parodos bei performansai: „Meetings on Art“, 58-oji Venecijos meno bienale (2019); Baltijos trianalė XIII: „Give Up the Ghost“, Talino meno salė (2018).

Jin Mustafa yra vizualaus meno kūrėja, dj ir elektroninės muzikos prodiuserė iš Stokholmo, Švedijos. Ji dirba su įvairiomis medijomis, pvz., objektai, garsai, muzika ar  judantis vaizdas. Savo darbais Jin kelia klausimus ir domisi įsivaizduojamų erdvių bei technologijų santykiu, taip pat asmeninės ir kolektyvinės atminties formomis. Kaip muzikos prodiuserė ji kūrė garsinį foną Filipo Césaroperformatyviai paskaitai„Meteorisations: Reading Amílcar Cabral’s Agro-Poetics of Liberation“ (2019) Sonic Acts Amsterdame ir parodoje „Looming Creole“, vykusioje Haus der Kulturen der Welt Berlyne (2019).
Pastaruoju metu jos kūriniai buvo pristatyti parodose„The Shift“, Haninge Konsthall, Stokholme (2019), „Ripple“„Alta Art Space“ erdvėje, bendradarbiaujant su „Signal“, Malmėje (2018); „If she wanted I would have been there once, twice or again“ Zeller Van Almsick galerijoje, Vienoje (2018); „Chart Emerging“ (drauge su Natália Rebelo) Kunsthal Charlottenborg, Kopenhagoje (2018).

Elin Már Øyen Vister veikia vizualaus meno, muzikos kompozicijos strityse ir užsiima medžiotojimu-rankiojimu (foraging) Røst, Norvegijoje. Patiris garso meno, muzikos srityse, grojant klubuose bei užsiimant prodiusavimu, dirbant radijuje bei įrašinėjant lauko garsus (field recordings), Már leidžia pasitelkti tarpdisciplininę raišką bei daugybę skirtingų meninių praktikų. Šiuo metu svarbiausią vietą užima klausymasis (kaip meninė strategija) - būdas pajusti, patirti ir konstruoti pasaulį (šis konceptas yra inspiruotas Pauline Oliveros „giliojo kausymosi“ filosofijos). Savo kūryba Elin mėgina atsiplėšti nuo vakarieštiškų patriarchalinių hegemoninių naratyvų, kurie žmogų pastatė į visa ko centrą, ir verčiau koncentruojasi į kraštovaizdyje glūdinčias istorijas bei išmintį, įkrautas vietinėmis metodologijomis, įtakojamas queer, multikurltūrinio ir daugiabalsio suvokimo apie pasaulį bei visatą.
Elin Már Øyen Vister šiuo metu plėtojami projektai buvo pristatyti „Soundscape Røst“ ir „Deconstructing Norwegian-ness“ renginiuose, taip pat yra viena iš „Røst“ rezidencijų programos Skomvær Fyr miestelyje, Norvegijoje, vykdytojų.