DĖSTYTOJAI

Informacija

Paskelbta: 2023 balandžio 12, Trečiadienis 11:04

Dr. Dubravka Sekulić – architektė, teoretikė ir edukatorė. Ji domisi, kaip galios formos yra įtraukiamos į skirtingo masto erdvinius santykius ir kiek solidarumas bei antikolonijinė kova yra erdviškai pagrįsti, kaip vieną iš šio tyrimo objektyvų pasitelkdama nesulygiavimą (angl. non-alignment). D. Sekulić Ciuricho (Šveicarija) ETH Architektūros istorijos ir teorijos institute apgynė daktarės disertaciją apie Jugoslavijos statybų pramonės ir Neprisijungimo judėjimo santykius. Prieš pradėdama dirbti vyr. dėstytoja Karališkojo meno koledžo (Londonas, JK) Architektūros mokyklos 2020 m., ji dirbo asistente IZK Šiuolaikinio meno institute Graco technikos universitete Grace (Austrija). Ji yra kelių knygų autorė, tarp jų „Glotzt Nicht So Romantisch! On Extralegal Space in Belgrade“ (išleido „Jan van Eyck Academie“, 2012), o pastaruoju metu bendradarbiavo su menininke ir režisiere Ana Hušman kuriant filmą „Don’t Trace, Draw!“ (2020), kuriame tyrinėjamas Jugoslavijos pedagoginės reformos erdvinis palikimas. D. Sekulić buvo viena iš ETH Pariteto grupės steigėjų ir toliau bendradarbiauja su Charlotte Malterre-Barthes vykdant projektą „Curriculum Revolution“.

Dr. Henna-Riikka Halonen yra vizualiųjų menų menininkė ir tyrėja, šiuolaikinio meno vyresnioji dėstytoja Turku taikomųjų mokslų universitete ir podoktorantūros stažuotoja Helsinkio menų universitete. Jos naujausiuose projektuose ir tyrimuose nagrinėjama, kaip technologiniai, ekologiniai ir politiniai pokyčiai sąlygoja santykius bei erdves, dažnai lemiamus fizinio susidūrimo su konkrečiu kontekstu ar vieta. H. Halonen kuria sistemas sistemose, kuriomis siekiama sutrikdyti suvokimo formas ir kurti įvairius pasipriešinimo formatus pasitelkiant fikciją bei vietos materialumą kaip katalizatorių.

Dr. Jyoti Mistry yra Geteborgo universiteto HDK-Valand kino profesorė, dirbanti su kinu – ir kaip su tyrimo forma, ir kaip su meninės praktikos būdu. Jos filmai nuolat pristatomi kino festivaliuose ir muziejų parodose (naujausi kino darbai – „Cause of death“ (2020) ir „When I grow up I want to be a black man“ (2017)), profesorė taip yra publikavusi daugybę straipsnių su tyrimais, praktika ir pedagogika susijusiomis temomis. Jos tyrimai ir praktika apima temas apie archyvus, vietos specifiką ir santykį tarp kino estetikos bei jos politikos.

Dr. Nduka Mntambo yra vaizdų kūrėjas, dirbantis miesto erdvinių praktikų, eksperimentinio kino ir pedagogikos sankirtose. Jis yra kino mokslų daktaras, šiuo metu vadovauja kino magistrantūros studijoms „Meniniai tyrimai kine ir per kiną“ Nyderlandų kino akademijoje, Amsterdamo menų universitete.

Dr. Rūta Spelskytė daugiausia dirba su gyvaisiais organizmais, ieškodama pusiausvyros tarp naudojimo ir tausojimo, įsivaizduodama intraaktyvius santykius, įvairius mokymosi iš nežmogiškųjų būtybių scenarijus ir ateities alchemiją. Ji dėsto Vilniaus dailės akademijoje ir vykdo podoktorantūros stažuotę VDA Meno tyrimų institute, kur tyrinėjanti žmogaus magnetorecepciją ir magnetitą.

Prof. Dr. Vytautas Michelkevičius yra rašytojas ir įvairiuose kontekstuose vykdomų meno tyrimų projektų kuratorius, taip pat knygų „Meninio tyrimo suvesti: žinojimo kontūrais“ (2018) ir „Diagraminės vaizduotės atlasas“ (kartu su Lina Michelkeviče, 2019) autorius. Jis yra Vilniaus dailės akademijos Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedros ir Meno doktorantūros studijų programos vadovas, vienas iš Nidos doktorantų mokyklos organizatorių.

Dr. Hanna Husberg yra Stokholmo menų universiteto trečiosios pakopos tyrimų koordinatorė, anksčiau dirbusi kolektyvinių praktikų pomagistrinio kurso asistuojančia lektore Stokholmo karališkajame meno institute ir dėstytoja Estijos menų akademijoje. Savo tyrimuose daugiausia dėmesio skirdama orui ir atmosferai, ji nagrinėja, kaip žmonės jaučia, suvokia ir įsivaizduoja savo artimiausią bei platesnę aplinką ir kaip su ja siejasi.