Kuršių nerija, Landsat Oli 9, Gauta: 2023 m. kovo mėn 

Kūnai kaip žemės – sociotechninės įsivaizduojamybės ir erdviniai susitarimai Rytų Europoje

2023 m. kovo 13–26 d.

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija (NMK)

E. A. Jonušo g. 3

Nida LT-93127

Dalyviai: Ann Mirjam Vaikla, Darya Tsymbalyuk, fantastic little splash, Ilona Jurkonytė, Miruna Dunu, ruїns collective

Projekto kuratorės Asia Bazdyrieva and Egija Inzule

///

Mums, Rytų Europoje veikiantiems kultūros praktikams, tenka neretai susidurti su Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje suformuotų teorinių sistemų ribotumu. Šios kritikos formos daugiausia paremtos Vakarų modernybės ir kolonializmo – įgalinusių kapitalizmą ir paskesnį teisingumo stygių rasės bei aplinkosaugos srityse – kritika; tačiau jos nėra tiesiogiai pritaikomos Rytų Europos ir jos valstybių kontekstuose – valstybių, buvusių pagal kitokius ekonominius ir politinius modelius veikusios sovietinės modernybės dalimi. Į šių valstybių žemes, plytinčias tarp dviejų imperinių galybių – Vakarų Europos ir Rusijos imperijos, – buvo nukreipti kolonijiniai ir neokolonijiniai žvilgsniai, savaip kartografavę bei vizualizavę šias teritorijas ir pavertę jas materialių sandorių vietomis bei veiklos erdvėmis, kuriose kūnai, žemės, gyvoji ir negyvoji materija laikyti ištekliais. 

2022 m. gruodį surengusi atvirą kvietimą, NMK ieškojo Baltijos šalis tyrinėjančių kultūros praktikų, kuriuos pakviestų prisijungti prie dviejų savaičių trukmės rezidencijos NMK. Ši rezidencija – galimybė dalyviams užmegzti ryšius ir pasidalinti savo praktika bei patirtimi drauge su nedideliu skaičiumi praktikų iš Ukrainos ir Baltijos šalių. Rezidencijos tikslas – kartu pažvelgti į įvairias konkrečias vietas – Kuršių neriją Lietuvoje ir Donbasą Ukrainoje ar bendresnio masto teritorijas, pavyzdžiui, Rytų Europą – ir pagalvoti apie ilgesnę sociotechninių įsivaizduojamybių bei erdvinių susitarimų istoriją, įrašomą į kūnus ir žemes, regimus kaip materialių mainų sudedamoji dalis.

Suteikiant laiko pabūti ir pamąstyti drauge, siekiama kolektyviai apsvarstyti žinių spragas, užgožiančias ar suvis nutylinčias šias teritorijas, jų istoriją ir materialinius šių žemių kolonijinio pavertimo ištekliais aspektus. Rezidencijoje siekiama atkreipti dėmesį į sociotechninius susitarimus ir erdvines organizacijas, įgalinančias lėtą smurtą ir žalą aplinkai, o žmonių populiaciją ir gyvybę plačiąja prasme prilyginančias geologinėms, žemės ūkio ir kitoms materijos formoms, pasižyminčioms panaudotinu materialiniu našumu. 

Per dvi rezidencijos savaites dalyviai dalysis savo jau atliktais darbais ir nebaigtais tyrimais, taip prisidėdami prie įvairių praktikų ir idėjų laboratorijos kūrimo per lauko tyrimus, kino peržiūras, paskaitas ir diskusijas. Rezidencijos metu bus kuriamas bendras žodynas ir bibliografija, padėsiantys susikurti geografijos sąlygojamas žinias šiuose kontekstuose. 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

///

Ann Mirjam Vaikla gyvena ir dirba Taline. Kaip nepriklausoma kuratorė, menininkė ir scenografė, savo praktikoje ji nagrinėja ekologinių problemų, nežmogiškų rūšių/kūnų ir dekolonizacijos sąryšius. Šiuo metu studijuoja dekolonizuojančios architektūros pažangiųjų studijų (Decolonizing Architecture Advanced Studies, DAAS) pomagistriniame kurse Karališkajame meno institute Stokholme, anksčiau yra įgijusi scenografijos bakalauro laipsnį Norvegijos teatro akademijoje ir kultūros ir menų magistro laipsnį Novijos universitete Suomijoje. A. Vaikla yra viena iš maistui ir energijai skirto rezidencijų ciklo „KORDON LAB“ (2023-24 m.) kuratorių. Keli iš ankstesnių jos projektų – 8-osios Artishok bienalės „Botanical Witnesses“ (2022 m.) Talino botanikos sode ir „Point of No Return. Attunement of Attention“ (2021) Narvos meno rezidencijoje (NART) kuravimas.

Teta Tsybulnyk – Kyjive gyvenanti menininkė, vizualinė antropologė ir pradedančioji psichoanalitikė, kurios tyrimai apima įvairias sritis nuo nežmogiško žvilgsnio į gamtą iki pasąmonės ir sapnų semiotikos. Ji yra viena iš mano grupės „ruїns collective“, šiuo metu sudarytos iš jos pačios ir Elias Parvulesco, įkūrėjų. Drauge jiedu sukūrė keletą videokūrinių, įskaitant „dendro dreams“ (2017), „zong“ (2019), „K-Object from LL-Group“ (2019) ir „Salty Oscillations“ (2021), rodytų ne viename tarptautiniame kino festivalyje („FIDMarseille“, Glazgo trumpametražių filmų festivalyje ir „Docudays UA“) ir įvairiose meno parodose („MAXXI“ nacionaliniame muziejuje Romoje, Karališkajame meno ir istorijos muziejuje Briuselyje ir „Silkeborg Bad“ meno centre). 

Oleksandr Teliuk (taip pat žinomas Elias Parvulesco slapyvardžiu) yra kino tyrinėtojas, menininkas ir kuratorius. Kaip kino archyvaras ir programuotojas jis dirba Ukrainos valstybiniame kino archyve Dovženko centre, o kaip menininkas ir režisierius dalyvavo daugybėje kino festivalių (pastaruoju metu – „FIDMarseille“ Marselyje ir Oberhauzeno bei Glazgo kino festivaliuose) ir parodų (pvz., „Unfolding Landscapes“ Silkeborge, „antiwarcoalition.art“ (internete) Kyjive, „Chain Reaction“ Romoje ir Bratislavoje, „To Watch the War“ Vintertūre ir „Heart of Earth“ Kyjive). 2020 m. O. Teliuk buvo nominuotas „PinchukArtCentre“ prizui. Jis taip pat yra vienas iš Kyjive veikiančios kino ir meno sąjungos „ruїns collective“ kurios tikslas – apmąstyti sudėtingą šiandienos pasaulį ir kurti atitinkamas etines paradigmas, įkūrėjų.

Dr. Ilona Jurkonytė yra kino ir judančių vaizdų tyrinėtoja ir kuratorė. Jos mokslinių interesų sritys apima aplinkosaugos medijų studijas ir transnacionalines kino studijas, o darbuose kritiškai nagrinėjami pasienio režimai judančių vaizdų gamyboje ir cirkuliacijoje, taip pat jų geopolitinės bei hidropolitinės implikacijos. Daugiausia dėmesio I. Jurkonytė skiria dekolonijinėms metodologijoms, susijusioms su minėtomis tyrimų sritimis. Dabartiniuose jos tyrimuose sujungiamos branduolingumo studijos, ekosisteminis mąstymas ir mažai žinomos astrobotanikos (Lietuvoje atsiradusios aštuntojo dešimtmečio pabaigoje – devintojo pradžioje) istoriją.

Darya Tsymbalyuk užaugo Mykolajive, Ukrainoje, o šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje. Jos praktika apima rašymą, tyrimus ir piešimą, o darbai randasi humanitarinių aplikosaugos mokslų ir meninių tyrimų sankirtoje ir grindžiami feministinėmis bei dekolonijinėmis metodologijomis. Šiuo metu D. Tsymbalyuk dirba kaip vizituojanti mokslininkė pagal Maxo Haywardo stipendiją Oksfordo universiteto Sent Antonijaus koledže (2022–2023 m.). 2021 m. įgijo daktaro laipsnį Sent Endriuso universitete (Škotija) – jos disertacijoje nagrinėti žmogaus ir augalų santykiai pasakojimuose apie perkėlimą ir karą. D. Tsymbalyuk straipsniai ir esė publikuoti tokiuose leidiniuose kaip „Nature“, „IWMpost“, „Open Democracy“, „Antennae: Journal of Nature in Visual Culture“, „NiCHE: Network in Canadian History & Environment“, „Arcadia: Environment & Society Portal“, „Springs: The Rachel Carson Center Review“ ir kt. Ji taip pat yra atvirai prieinamos knygos „Limits of Collaboration: Arts, Ethics, and Donbas“ (Rosa-Luxemburg-Stiftung, 2022) bendraautorė. Kartu su Kateryna Voznyčia, Julija Serdiukova ir Viktoru „Corwic“ Zasypkinu sukūrė dokufikcinį animacinį filmą „Displaced Garden“, paremtą jos doktorantūros tyrimais ir pasakojantį istorijas apie žmones bei augalus, iškeldintus iš Rytų Ukrainos 2014 m. į šį regioną įsiveržus Rusijai.

„fantastic little splash“ – ukrainiečių kolektyvas, sudarytas iš žurnalistės ir menininkės Leros Malchenko ir menininko bei režisieriaus Oleksandro Hantso ir derinantis meno praktiką su medijų studijomis. „fantastic little splash“ domisi utopijomis ir distopijomis, kolektyvine vaizduote ir jos į(si)kūnijimais, projekcijomis, iliuzijomis bei netikrumu. 2016 m. įkurtos grupės projektai buvo eksponuoti „transmediale“, „post.MoMA“, „Plokta TV“, „Ars Electronica“, „Liste Art Fair Basel“, „Construction festival VI x CYNETART“, „KISFF“, „Docudays“ ir kt. Ukrainoje įsikūręs kolektyvas 2022 m. taip pat dalyvavo „transmediale x Pro Helvetia“ rezidencijoje.

Miruna Dunu – Nyderlanduose įsikūrusi rumunų kilmės erdvių ir informacijos dizainerė. Architektūros ir informacinio dizaino srityje išsilavinimą įgijusios ir veikiančios M. Dunu dirbai susiję su sudėtingų architektūrinių naratyvų vertimu į lengviau suprantamus formatus, tokius kaip parodos, produktų dizainas, grafikos kūriniai bei judantys vaizdai. Jos apdovanojimus pelnęs eksperimentinis trumpametražis dokumentinis filmas „Coastland“ buvo rodytas daugiau nei 25 kino festivaliuose visame pasaulyje, o filmui pagrindą davusi tyrimo medžiaga pristatyta personalinėje parodoje „Proyector“ galerijoje Meksikoje. M. Dunu dirba vizualinės komunikacijos dizainere architektūros praktikos studijoje MVRDV ir yra viena iš tyrimų bei dizaino dueto „KMworks“ įkūrėjų.