- Informacija
-
Paskelbta: 2019 lapkričio 11, Pirmadienis 08:49

| Šį lapkritį į Nidos meno koloniją atvyksta rezidentai Evamaria Müller, Juliette Feck, Jurgą Daubaraitę su Jonu Žukausku, Jun-Ho Park, Agnę Juodvalkytę ir Lesia Kulchynska. |
„Call of the Void“, Evamaria Muller
| Evamaria Müller (įsikūrusi Vienoje) domisi, kaip reprezentuojamos gamtos ir mokslo mistifikacijos, analizuoja skirtingas istorijų pasakojimo technikas ir tai žiūrovams pristato įtraukiančiomis daugisaluoksnėmis erdvinėmis kompozicijomis, kurios panašėja į parodas. Į šiuolaikinį meną Müller atėjo iš teatro, filmų bei medijų istorijos ir scenogafijos sričių, tad į savo praktikoje pasitelkia ir garsą, video bei tekstus. Menininkė taip dirba filmų, radijo, performansų ir teatro spektaklių garso dizainere. Pastaruoju metu jos darbus buvo galima išvysti „Pathos“ teatre Miunchene (2019), „Künstlerhaus“ Vienoje (2019) ir Miuncheno bienalėje (2018). Müller rezidencija yra dalis mainų programos tarp Forarlbergo miesto Austrijoje ir Nidos meno kolonijos. Į Nidą menininkė atvyko dirbti pagal pasiūlytą „kritinės teorijos ir humoro mene“ temą. |
„Meduso“, detalė, Juliette Feck
| Juliette Feck (gyvena ir dirba Marselyje) savo kūryboje pagražina žmonių pasirinkimą atmesti tam tikrą būties tikrovę. Studijų metais menininkė išvystė stiprų santykį su fotografija, o drauge puoselėjo itin asmeninį, kone obsesinį, pasaulį - jos darbuose dažnai vaizduojami smurtiniai ir ryškių sąsajų su mirtimi turintys dūžiai, atliekos ar avarijos. Jos vanitas įgyja naujas formas, kurios balansuoja tarp kažin ko mistiško ir proziško, nežemiško ir įsitvirtinusio. Menininkės darbai pristatomi personalinėse ir grupinėse parodose, pvz., Sarasin viloje Ženevoje (2019), „Topographie de l'art“ galerijoje Paryžiuje (2019), „Voyons Voir“ Marselyje (2017) ar „Unisson“ centre Londone (2016). |
Baltijos paviljonas 15-ojoje Venecijos architektūros bienalėje, Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas. David Grandorge nuotrauka
|
Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas (gyvenantys ir dirbantys Vilniuje) architektūros, kuravimo ir tyrimų projektų pagalba siekia kurti naujus santykius tarp visuomenių ir jas supančios aplinkos, jos praeities ir ateities, suformuotos santykio tarp dviejų skirtingų: linijinio sovietinio ir rizominio europinio, ilgalaikių erdvinių modelių. Tyrinėdami medžiagas, infrastruktūrines ir kultūrines jungtis, jiedu siekia reartikuliuoti architektūrą platesnėje erdvinių praktikų ekolologijoje. Šiuo metu jie dirba su kūrybingos žaidimų aikštelės Vilniuje projektu. Daubaraitė ir Žukauskas kuravo parodą „The Baltic Material Assemblies" AA Galerijoje ir RIBA erdvėse Londone (2018), taip pat buvo Baltijos paviljono, bendros parodos, atstovavusios Estiją, Latviją ir Lietuvą 15-ojoje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje, bendrakuratoriais. Menininkai Nidos meno kolonijoje reziduoja laimėję Neringos savivaldybės meno stipendijos konkursą.
|
„Gedankenspiel“, Jun-Ho Park
| Jun-Ho Park (gyvena ir kuria Diuseldorfe) yra kilęs iš Pietų Korėjos. Jis dirba su instaliacijomis bei video kūriniais, kurie atrodo žaismingi ir netgi vaikiški, tačiau dažnai talpina ironiją, nuorodas į menininkui artimus populiariosios kultūros (pvz., kompiuterinių žaidmų, kultinių filmų) įvaizdžius ir politinę potekstę. Menininko darbai buvo rodomi Užupio meno inkubatoriuje Vilniuje (2019), Clara Maria Sels galerijoje Diuseldorfe (2011), „Chohung“ galerijoje Seule (2005), tarptautiniame kino festivalyje „Cine Pobre“ Gibaroje (2004) ir kitur. Jo rezidencija Nidos meno kolonijoje yra tęstinės Vilniaus ir Diuseldorfo miesto savivaldybių mainų programos dalis. |
„Settling Dust“, Agnė Juodvalkytė
| Agnė Juodvalkytė (gyvena ir dirba Berlyne) dirba su tapyba, audiniais ir instaliacijomis. Savo kūryboje menininkė naudoja įvairias medžiagas: drabužius, augalus, natūralius pigmentus, kitus tekstilės gaminius. Vilniaus dailės akademijoje baigusi tapybos studijas, vėliau Juodvalkytė savo tapybą praturtino skirtinga audeklų forma – ji plauna, balina, klostuoja ir vis kitaip perlenkia drobę. Naudojami audiniai yra pagaminti menininkės senelės rankomis arba surasti mažuose turgeliuose ir audinių fabrikuose keliaujant po skritingas šalis. Menininkės kūryba pastaruoju metu buvo eksponuota „Si:said“ galerijoje Klaipėdoje (2019), KM28 Berlyne (2019), „Reinbeckhallen“ centre Berlyne (2018) ir kitose erdvėse. |
Nomadinė vizualumo edukacijos mokykla, Lesia Kulchynska
| Lesia Kulchynska (gyvena ir dirba Kijeve) yra kuratorė, meno kritikė, kultūros studijų ir vizualinės kultūros tyrėja. Savo kuravimo praktikoje ji analizuoja meno ir realybės ribas, pagrindinė jos varomoji jėga - meninio priėjimo prie kasdienybės procesų paslaptingumas. Kitas svarbus dėmuo - edukacija, per kurią į kasdienius socialinius procesus galima įvesti kūrybinį elementą. 2011-2019 m. Kulchynska dirbo parodų kuratore ir tyrėja Vizualiosios kultūros tyrimų centre Kijeve, įkūrė Nomadinės vizualiosios edukacijos mokyklą, o su menininke Maria Kulykivska įsteigė Politinio performanso mokyklą. Kulchynskos rezidencija galima Ukrainos instituto ir Nidos meno kolonijos partnerystės dėka. |