Lena savo darbais bando išplėsti tapybos sąvoką. Be tapybos darbų, ji, naudodama tapybos principus, ant drobės kuria erdves bei situacijas. Nuo 2018 m. ji yra viena iš „White Dwarf Projects“ – nepriklausomos meno erdvės–  įkūrėjų , kurioje užsiima ir žurnalų leidyba.

Rezidencijos Nidos meno kolonijoje metu Lena kurs kiosko, kuriame eksponuojami meniniai leidiniai, prototipą. Kioskas peržengia ekspozicijos ir skulptūros ribą. Tai mobili ir besikeičianti erdvė, priklausoma nuo ją supančios aplinkos. Kioskas funkcionuoja kaip dykinėtojų biblioteka ir gali atsirasti paplūdimyje, kopose ar miške bei pasiūlyti praeiviams meninių publikacijų įvairovę. Kiosko lentynos bus pildomos visos rezidencijos metu. 

Nuo 2009 m. menininkė aktyviai dalyvauja parodinėje veikloje, siekdama regimais paversti veiksmus, dažnai liekančius už jos fotografinės kūrybos. Flirtuodama su abstrakcija ir vaizdų įrašymu, prezentacija bei dokumentacija, menininkė kelia klausimus apie kūrinio procesą bei jo turinį.

Rezidencijoje Liesbet dirbs ties šiuo metu vykdomu projektu „Bleu, blue, blauw“. Jame koncentruojamasi į pagrindinius fotografijos elementus: laiką, šviesą, erdvę, trikdžius ir atsitiktinumą. Nukreipdama kamerą į dangų ir fiksuodama jį ilgu išlaikymų, menininkė nagrinės mėlynos spalvos universalumą, prasmes bei galimybes ją perteikti analoginėje fotografijoje. 

Diana savo kūriniuose naudoja įvairias medijas, pavyzdžiui, skulptūrą, fotografiją, video ir tapybą. Ji domisi vaizdiniais, kaip iliuziniais ideologijos žymekliais, ir neišspręstomis socialinėmis patirtimis. Menininkė žvelgia į pasikartojančius istorinius vaizdinius ir kelia klausimus apie jų prasmes, koncentruojasi į tai, kaip vaizduotė perkonstruoja formas.

Nidos meno kolonijoje Diana dirbs prie kūrinio „Hovering Near an Important Level“ teksto, kuriuo nagrinės takumo informacinėse technologijose ir ekonomikojeproblematiką, jūrą, matymo veiksmą ir kitų žvilgsnį. Menininkė derins tekstus su piešimu, fotografija,  pasivaikščiojimų garso įrašais ir kitomis aplinkos tyrinėjimo situacijomis.

Jos kuruoti projektai orentuoti į menininkų kūrybos procesą, kuris suaktyvinimas ir auditorijai atskleidžiamas parodose. Tereza domisi įveitintomis formomis, vidine intuicija, permąsto kvantinės fizikos, ekologijos, maisto systemų, tvarių šaltinių ir bendruomeniškumo  - dalykų, iš kurių susideda paprastas žmonių gyvenimas, - idėjas.

Rezidencijoje Tereza tyrinės buvusių Nidos meno kolonijos rezidentų archyvą ir rezidencijos metu jų nagrinėtas temas. Ji ieškos panašumų, pasikartojimų ir žiūrės, kiek jų pajuto, tarkime, jūros, vandens ar perdirbimo tendencijų įtaką. 

Menininkė dirba su fotografija,videoir performansais. Ji kuria erdvinius ar su tam tikra lokacija susijusius performansus bei objektus, pabrėždama jų santykius su vertimu, materialumu ir gestais.

Projekto, kurį Sara plėtos rezidencijos metu, pradžios taškas – paros metas, kai prieš patekant saulei prieblandoje paskendęs peizažas prisipildo paukščių giesmių jų poravimosi laikotarpiu. Menininkė dirbs su balso, aplinkos ir kitokiais garso įrašais iš Nidos apylinkių. Garsinis-vizualinis meno kūrinys gims bendradarbiaujant su lietuvių menininke Beatriče Bukantyte ir Ventės rago ornitologine stotimi.

Žaismingų esperimentų būdu, pasitelkdama iš amatų tradicijos atkeliaujantį pragmatizmą, menininkė  tyrinėja medžiagas ir atranda įvairias jų savybes. Marion sukurti objektai yra intuityvaus darbo rezultas. Jai įdomu stebėti, kaip objektas tarsi kuriasi pats ‒ gimsta proceso metu, formuojasi savo paties materialioms savybems maišantis su išorinių sąlygų įtaka. Kiekvienas kūrinys yra skirtingas, pabrėžiantis žmogaus unikalumą ir netobulumą, ir, nesiekdamas atsidurti dėmesio centre, o harmoningai koegzistuodamas su aplinka, kviečia į jį pažvelgti iš arčiau.

Rezidencijoje NMK Marion planuoja tyrinėti etninę kultūrą, vietinius amatus ir metodus. Surinktą medžiagą ji panaudos kurdama kultūrinės ir gamtinės aplinkos paveiktą juvelyriką.

Savo kūriniuose ji ieško sąsajų tarp kino ir parodų erdvės. Menininkė naudoja skirtingas technikas, pavyzdžiui, 16mm kino juostą, video, skulptūrą ar fotografiją. Ekspozicinių erdvių kontekste Viktorija savo darbais reflektuoja kino taisykles ir reikalavimus, kuriuos imasi laužyti, žaisdama su fiktyviais kino ir parodų erdvės priešininkais bei jų tarpusavio skirtybėmis.

Rezidencijos metu ji tęs savo vykdomą „Proposals to project“ projektą ‒ viešose erdvėse, naudodama įvairias kino ekranų proporcijas, montuos ekranusir jiems pritaikytais filmų formatais kurs jų portretus.