Istorinė Nidos dailininkų kolonija

Informacija

Paskelbta: 2015 lapkričio 23, Pirmadienis 08:23

Nidos dailininkų kolonija – viena anksčiausiai įsikūrusių Baltijos jūros pakrantėse. XIX a. antroje pusėje Nidą, nuošalų žvejų kaimelį, atrado rašytojai. Prie jų prisidėjo dailininkai. XIX a. pabaigoje Nidoje vasaromis pradėjo lankytis Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir jų mokiniai. Lovisas Corinthas (1858–1925) Kuršių nerijoje lankėsi dar studijų akademijoje metais (1876–1879), vėl čia grįžo po 1880 m. Apie 1888 m. iš Gumbinės kilęs tapytojas ir poetas HeinrichasKrügeris (1863–1901) į Nidą pakvietė Karaliaučiaus meno akademijos auklėtinį Ernstą Bischoff-Culmą (1870–1917), kuris Nidos dailininkų kolonijos formavimuisi turėjo didžiausios įtakos. Dailininkai apsistodavo 1867 m. Skruzdynėje įkurtame Hermanno Blode‘s viešbutyje, kuris laikui bėgant tapo kolonijos centru.

Be E. Bischoff-Culmo, ankstyvojo Nidos menininkų kolonijos laikotarpio branduolį sudarė iš Karaliaučiaus kilęs tapytojas Hansas Beppo-Borschke (1888–1914) ir poetas Waltheris Heymannas. 1905 m. Nidoje pirmą kartą apsilankė tuomet dar teisės studentas Hansas Kallmeyeris (1882–1961). Baigęs dailės mokslus, 1911–1944 m. jis kiekvieną vasarą praleisdavo tapydamas Kuršių nerijoje, kaip ir Edith Wirth-Sukkau (1881–1941) bei jos vyras Hermanas Wirthas (1877–1956). 1914–1918 m. Nidoje lankėsi ir Pranas Domšaitis (1880–1965).

XX a. pradžioje Nida tapo vokiečių dailininkų, intelektualų pamėgta vasarojimo ir kūrybos vieta; tapytojai, fotografai, rašytojai, aktoriai, kompozitoriai Kuršių nerijoje rado ramybės salą, kūrybinio įkvėpimo šaltinį. Spingsint žibalinėms lempoms, menininkų globėjo H. Blode‘s viešbučio „dailininkųverandoje“ iki išnaktų būdavo diskutuojama aktualiais meno klausimais, skambėjo muzika ir poezija.

Ekspresionistą Maxą Pechsteiną (1881–1955) atvykti į Nidą paskatino Berlyne parodoje (1909) pamatyti Bischoff-Culmo Nidos peizažai. Po to jis dar penkias vasaras, iki 1939-ųjų, praleido Nidoje, nutapė daug ekspresionistinių paveikslų. Nidos dailininkų kolonijoje dalyvavo įvairių stilistinių pakraipų – impresionizmo, realizmo, simbolizmo, natūralizmo – atstovai.Pechsteino ir Karlo Schmidt-Rotluffo (1884–1976, Nidoje lankėsi 1913) pasirodymas sukėlė kolonijoje tikrą sąmyšį ir diskusijas tarp impresionizmo bei ekspresionizmo šalininkų. Po Pirmojo pasaulinio karo ekspresionistinė tendencija kolonijoje tapo pagrindinė. Ją propagavo Ernstas Mollenhaueris (1892–1963), susirgus uošviui Blode‘i, perėmęs viešbutį. Jo pastangomis trečiajame–ketvirtajame dešimtmetyje kolonija vėl suklestėjo.

1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Kuršių nerija tapo įkvėpimo šaltiniu ir lietuvių menininkams, taip pat nenustojo buvusi ir vokiečių dailininkų traukos centras. Nidoje buvo gyva „laisvojo meno“ dvasia, priešingai nei Vokietijoje, kur įsibėgėjo nacionalsocialistų 1933 m. pradėta kampanija prieš modernųjį meną, apšauktą „išsigimusiu“ (Entartete Kunst).

Tarpukaryje Nidoje lankėsi Alfredas Partikelis (1888–1945), Eduardas Bischoffas (1890–1974), Karlas Eulensteinas (1892–1981), Fritzas Burmannas (1892–1945), Werneris Riemannas (1893–1936), Karlas Buchas (1901–1988), Gertruda Lerbs (1902–1968) ir daugelis kitų dailininkų. Ketvirtajame dešimtmetyje vietinio stiliaus namus su dirbtuvėmis Nidoje pasistatė Carlas Knaufas (1867–1944) ir Richardas Birnstengelis (1887–1968), o 1929–1930 m. vasarnamį Nidoje – žymiausias Nidos dailininkų kolonijos svečias rašytojas Thomas Mannas.

Nida, XIX a. vadinta „prūsiškąja Sachara“, XX a. buvo pakrikštyta ir „tapytojų rojumi“, ir „stebuklų žeme“. Mollenhaueris, po karo gyvenęs Vokietijoje, apie Nidą rašė: „Tai kraštovaizdis tapytojams, kupinas šviesos ir erdvės, vandens ir saulės. [...] Nida buvo susibūrimo vieta menininkams ir visiems žmonėms, ieškantiems nepalytėtos gamtos potyrių ir nekenčiantiemsbet kokio sambrūzdžio“.

Iki 1945 m. Nidoje kūrė per 200 dailininkų, pusė jų buvo kilę iš Rytprūsių. Dailininkus žavėjo Kuršių nerijos gamta, architektūra, žvejų darbai ir amatai, gyvenimo būdas ir ritmas. Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų kolonijos istoriją. Blode‘s viešbutyje sukaupta įspūdinga paveikslų kolekcija 1945 m. pradžioje buvo sunaikinta, pražuvo ir daugelio čia gyvenusių, kūrusių dailininkų darbai. Didžioji kolonijos dailininkų dalis išsaugojo sentimentus Kuršių nerijos gamtai ir, po karo negalėdami atvykti į Nidą, tapė „prisiminimų paveikslus“.

[...]

Kristina Jokubavičienė

LDM Prano Domšaičio galerija Klaipėda