Danielis Falbas (DE) yra poetas ir filosofas, gyvenantis Berlyne. Berlyno laisvajame universitete už darbą apie kolektyvizmo sampratą Danieliui suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Menininkas yra išleidęs tris poezijos rinkinius, kurių naujausias – CEK (Kookbooks, 2015), taip pat die räumung dieser parks (2003) ir BANCOR (2009). Ne tik poezijoje, bet ir kituose darbuose Danielį domina geofilosofijos, radikalios ekologijos ir poetikos temos.

Danielis yra vienas iš parodos JŪROS VEIDRODIS (Žalčio pasaka) dalyvių. Jis pristatys tekstą ir savo antropoceniško eilėraščio Chicxulub Paem kontekstą. Mokslinę fantastiką tyrinėjančioje poemoje aprašoma šiandienos fosilizacija (sustingimas) ir defosilizacija (nykimas). Tai atgaivina prešistorinių hominidų (tikrosios žmoginės beždžionės) diskursą ir skatina tyrinėti jų lytiškumą, turint omenyje, kad gyvastį kalbant apie juos jiems suteikdavo tik skaitmeniniai įrenginiai. Danielio Falbo Chicxulub Paem sugretina praeities ir ateities klimato pokyčių paskatintos migracijos geografijas ir tyrinėja aukščiausiojo sluoksnio – 1% – geologiją. Kritiškai žvelgdamas į gamtos ir literatūros archyvus Chicxulub Paem yra Holoceno muziejaus atidarymo kalba.

Ulrike Gerhardt (DE) yra tyrėja, kuratorė ir rašytoja, gyvenanti Liuneburge ir Berlyne.

Daphne de Sonneville (NL/UK) (gimė Amsterdame, gyvena ir kuria Londone) rašo tekstus, kuria objektus, video ir performansus. Gerrit Rietveld akademijoje (Amsterdamas) ji įgijo bakalauro laipsnį, o Londono Goldsmitho universitete ‒ magistro. 2014-aisiais Daphne apdovanota Knygos premija už meninį rašymą. 2016-aisiais Edinburgo menų koledže ji pradėjo dirbti ties praktika paremtu doktorantūros tyrimu „Reikšmingumo kilmė: bufonada ir abstrakcija“. Šiame projekte Daphne pasitelkusi bufonados metodą, tiria reikšmės ir abstrakcijos santykį kalboje. Kadangi bufonada kilo iš fizinio teatro, ji analizuoja, kokia galėtų būti jos tekstinė struktūra. Naudodama pasikartojimus ir kitus stilistinius metodus, Daphnė savo tekstuose labiau nei „ką“ koncentruojasi į „kaip“. Ji kelia klausimą, ar kalba gali būti savo pačios rašmeniu, net jei kalbos reikšmė yra tragiška.

Rezidencijos Nidos meno kolonijos metu Daphne planuoja sukurti seriją skulptūrų, ir pristatyti jas kaip šnekamosios kalbos performanso butaforijas. Naudodama skultūrines medžiagas, ji bandys atskleisti savo rašymo metodus. Daphnės rezidenciją padengia Edinburgo menų koledžo suteikta PRE stipendija.