Rezidentai Nidoje 2016-ųjų lapkritį

508A5355-001
Menininkės Natalie Sanders (UK) ir Barbara Kapusta (AT). Skaistės Marčienės nuotrauka.
Lapkritį VDA Nidos meno kolonijoje reziduoja trys nauji menininkai Andrius Mulokas (LT)Natalie Sanders (UK) ir Barbara Kapusta (AT).
BarbaraKapustaKunsthalleWien
Nuotrauka iš asmeninio menininkės Barbaros Kapustos archyvo
 

Barbara Kapusta (AT) (g. 1983) kuria darbus verbalinės ir neverbalinės kalbos, taip pat žmonių ir daiktų komunikacijos temomis. Savo kūryboje menininkė tyrinėja santykį tarp materialių objektų savybių ir fizinio stebėtojo egzistavimo.

Jos objektai, filmai ir tekstiniai darbai 2016-aisias buvo eksponuoti Vienos Kunsthalės parodoje „Visiško automatizavimo pažadai“ (angl. The Promise of Total Automation). 2015-aisiais ji dalyvavo Šiuolaikinio meno instituto Londone parodoje „fig-2“, Vienos modernaus meno muziejuje (MUMOK) surengta jos paroda „Poesie“. 2013 m. „21er Haus“ galerijoje Vienoje eksponuota menininkės solo paroda „Jie ji mes jų“ (angl. They She We Them).

Menininkė reguliariai publikuoja savo eilėraščius. Naujausias paskelbtas „Black Pages“ leidinio 68-ąjame numeryje ir Manuelos Ammer redaguotame leidinyje „J.Tischer: Pin“, kurį išleido Sternberg Press leidykla (2014). Taip pat menininkė bendrai redagavo keletą leidinių, tarp kurių katalogas „Dinge und Dialoge“, 2016, Viena/Berlynas. Šiuo metu Barbara Kapusta gyvena ir dirba Vienoje.

„Rezidencijos Nidos meno kolonijoje metu dirbsiu ties dviem naujais objektų ir tekstų rinkiniais, kuriuose bus apmąstoma irimo idėja. Vienas iš jų bus susijęs su irimu kaip galimybe atsirasti naujoms formoms. Kas vystosi iš irties? Kaip medžiagos fragmentai suformuoja naujus ansamblius? Norėdama rasti atsakymą kuriu didelės apimties prozos tekstą, pradedant nuo taško anapus irimo, kai viskas jau įvyko. Mąstau apie pratęsimą, rekonstrukciją, žaidimą ir simuliaciją. Apie kūnus, kurių funkcijos atkurtos ir sustiprintos. Ši istorija yra apie galią ir protestą. Tai žaidimas su paviršiais ir odomis, sąsajomis ir kūnais, lytimis ir lytiškumu. Protagonistų visuomenė: super įjautrinta, jos patobulinti gebėjimai: uoslė ir skonis, judėjimas, kamufliažas, elastingumas. Kūnai: iš dalies ekologiški, iš dalies sintetiniai, iš dalies įsivaizduojami.“

Sulėtintai
mes pradedame judėti,
suktis ir įtrūkti
 
Mūsų kūnai atsiveria
ir lūžta į dalis
į gabalus
 
Mes pradedame spengti
ir plakti. Mes kvėpuojame
ir kalbame. Mūsų
kalba, mūsų
aidintis juokas
 
Klausykit!
 
(,
jūs esate neveiksni. Aš
matau jūsų šerdį, jūsų
turinį, jūsų
struktūrą.
 
Jūsų paviršius yra
padengtas
įlenkimais ir įbrėžimais
ir pirštų atspaudais.
 
Ištrauka iš Skliaustelis ir O, 2016
 
https://vimeo.com/barbarakapusta 

 

Natalie Sanders
Nuotrauka iš asmeninio menininkė Natalie Sanders archyvo
 

Natalie Sanders (UK): „Kūriu skulptūras bei kompozicijas iš rastų medžiagų ir objektų. Kaip medžiagas naudoju tiek dvimačius, tiek trimačius objektus, video ir audio įrašus ar net performansą, tačiau visus juos sujungiu vienoje terpėje. Mano darbai yra ir vizualūs, ir konceptualūs. Juos formuoju kaip abstrakčius pavidalus, įtraukiu spalvas, formas, kompoziciją, medžiagiškumą, taip pat objektų prigimtį, kontekstus ir simbolines reikšmes. Mano kūrybinė praktika paremta stebėjimo procesu – renkant ir fiksuojant. Visuomet su savimi turiu foto/video kamerą. Apdorojimas priklauso nuo objekto ar medžiagos, ir tai gali būti: deformavimas, perkėlimas, įprastos vietos keitimas, kartojimas, animavimas, sujungimas, išdėstymas, konstravimas su kitais objektais, struktūros pakeitimas. Žemos kokybės (angl. lo-fi) / pasidaryk pats (angl. DIY) principai kūriniams suteikia laikinumo ir sukonstruotos kokybės įspūdį. Spontaniškumas atskiruose darbuose arba instaliacijose yra sukonstruotas; automatizmo ir betarpiškumo įspūdį kuria kruopštus redagavimas. Dažnai žiūrovams šalia mano darbų sukuriamos vietos prisėsti, arba kūriniai padiktuoja vaikščiojimo ir judėjimo po salę choreografiją.

Temos: šiuolaikinis gyvenimo būdas, kultūra ir komunikacija

Įkvėpimas: masinė žiniasklaida, filmai, fikcija, objektai kaip šiuolaikinio gyvenimo artefaktai. Dažnai pasitelkiu YouTube patalpinta filmuotą medžiagą, taip pat reklamas ir išmestus daiktus“.

Ši praktika paskatino tyrimą, kuriuo analizuojami meno kūriniai, tiesiogiai susiję su aplinka, kurioje jie sukuriami ir veikia kaip tarpininkai – jungia gyvąją ir negyvąją gamtas, pvz. žmogų žiūrovą ir aplinką. Projektas apims tinklaraštyjedokumentuotą tyrimo dalį ir praktinius eksperimentus, iš kurių turėtų gimti naujas kūrinys arba kūrinių serija. Nidos meno kolonija, įsikūrusi saugomame gamtos rezervate, yra puiki vieta atlikti tokį projektą. Aplinka, kurioje sausuma pereina į jūrą, ir kintanti kopų prigimtis suteikia įdomių galimybių eksperimentuoti su sąsajomis. Tyrimo atskaitos tašku taps Jane Bannett knyga „Vibruojanti materija: politinė daiktų ekologija“.

 

andrius pic-001
Nuotrauka iš asmeninio menininko archyvo
 

Andrius Mulokas (LT) yra choreografas ir šokėjas. Gimė 1983 metais Kaune. Šiuo metu gyvena Amsterdame, čia ir kituose užsienio miestuose dirba ir kuria scenos menų srityje. 2004 m. baigė vaizduojamųjų menų specialybę Kauno kolegijoje, 2006-aisiais – architektūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Šiuolaikinio šokio ugdymo jis mokėsi Šiaurės Karelijoje, Suomijoje, vėliau Amsterdame, Olandijoje, studijavo choreografiją. Savo statytus spektaklius yra rodęs įvairiose šalyse, tokiose kaip Austrija, Islandija, Izraelis, Olandija. 2012 m. gavo „DanceWeb Europe“ stipendiją. Dirbo su daug žinomų menininkų / choreografų, tarp jų – Ann Liv Young, Doris Uhlich, Marina Abramovic, Deborah Hay, Benoit Lachambre, Florentina Holzinger ir Vincent Riebeek, Fernando Belfiore.

„Savo rezidencijos laikotarpiu orientuosiuosi ne tiek į video ir gyvų performansų formą, bet į tai, kaip užmegzti santykį su įvairesnėmis medžiagiškumo kategorijomis. Manau, kad Nidos meno kolonija yra tinkama vieta mano tyrimui, kuriame ieškau jau kitų menininkų kūryboje modifikuotų medžiagų. Idėja perkurti nebenaudojamus objektus sužadina mano fantaziją sukurti fizinius judesus, kurie galėtų būti rodomi viešai. Turėdamas objektą pradedu juo manipuliuoti, kol jis išduoda savo kilmę ir kol pavyksta atskleisti platesnes jo galimybes. Šiuo aspektu save matau kaip gyvą medžiagą, kuri ieško fizinio kontakto su atnaujintu turiniu. Gyvai atlikdamas tam tikrus pratimus, ieškau būdų kaip atskleisti fizines medžiagos sąvybes“.