Rezidentai Nidoje 2016-ųjų spalį

508A4181-001
Skaistės Marčienės nuotrauka
Džiaugiamės galėdami pristatyti spalį Nidos meno kolonijoje gyvensiančius ir kursiančius rezidentus: Serge Ecker (LU), Žilvinas Landzbergas (LT), Julie Laenkholm (DK)
201600422 Serge-002
Nuotrauka iš asmeninio menininko archyvo
 

Serge’as Eckeris (LU) studijavo skaitmeninių vaizdų ir specialiųjų efektų programose Liuksemburge ir Prancūzijoje. Menininką domina galimybės perteikti realybę naujųjų technologijų pagalba ir tai derinti su tradiciniais amatais. Savo kuriamoms erdvės neoskulptūroms ir architektūros formų perkomponavimui Serge’as naudoja specialią programinę įrangą, geografinėmis žymėmis pažymėtas nuotraukas, 3D spausdinimą ir skenavimą, skaitmeninę spaudą, o pastaruoju metu ir „nulaužtas“ mezgimo mašinas. Iki šiol menininko dėmesys krypo į miesto ir pramonines erdves, surikiuotas kaip ansambliai ar tiesiog architektūrinės detalės, kurioms kyla griūties, nepriežiūros ar tiesiog dėmesio trūkumo pavojus. Siekdamas geriau suvokti aplinką, Serge’as dirba su kintančių erdvių, ne-vietų ir tarpinių būsenų temomis.

Ankstesniuose savo tyrimuose ir kūriniuose menininkas orientavosi į urbanistinius kraštovaizdžius, nuniokotus rajonus, pramoninius griuvėsius ir apleistas vietoves. Rezidencijos Nidos meno kolonijoje metu Serge’as susitelks į gamtinio kraštovaizdžio ir jo sandaros tyrimus, naudodamas naujas technologijas jų fiksavimui, atkūrimui ir pristatymui bei konvertuodamas skaitmeninius pavidalus į poskaitmeninius. Kol kas šį planą ketinama įgyvendinti vaikštant po Kuršių neriją ir naudojant fotografiją kaip pradinę atspirties priemonę. Tokiu skaitmeninimo būdu „skenuojamus“ elementus ar fragmentus vėliau bus galima tyrinėti kaip rekonstruotos realybės pėdsakus. (Raktiniai žodžiai: struktūros, pėdsakai, judanti kranto linija, tarpinė būsena, dirbtinės / natūralios ribos, kamufliažas).

 
julie
Nuotrauka iš asmeninio menininkės archyvo
 

Julie Laenkholm (DK) yra Danijoje gimusi, Niujorke gyvenanti ir aktyviai kurianti jauna menininkė. Julie kūryba vystosi įvairių medijų kontekste, nors pati menininkė save vadina skulptore. Medžiagas suvokdama kaip laikinas, savo praktikas menininkė plėtoja remdamasi ritualiniais principais. Darbai, kuriuose tiriamas „tarpinės būsenos fiziškumas“, mezga dialogą su naujuoju materializmu. Menininkė gilinasi į kūno ir jį supančios aplinkos dialektinį santykį. Savo kūrinius Julie Laenkholm vadina skulptūrinėmis situacijomis, nepriklausomai nuo to, ar tai tradiciškai suvokiama skulptūra ar tam tikrai vietai bei laikmečiui skirtas performansas. Šiemet Islandijos Seydisfjorduro miestelyje menininkė dirbo su vietiniais žvejais, sukurdama ir atlikdama dainą vietinėje degalinėje, kur jie kas rytą susitikdavo išgerti kavos. Taip pat šį rugpjūtį Julie Laenkholm atidarė ir pirmąją savo solo parodą Islandijoje, Husaviko muziejuje. Lūkesčiai yra kertinis žodis jos kūrybos praktikoje.

Julia Laenkholm yra pirmoji Danijos menininkė, 2015 m. gavusi magistro laipsnio studijas finansuojančią stipendiją Parsons the New School of Design aukštojoje mokykloje (JAV). Menininkės kūrybiniai ieškojimai dažnai skatinami skiriant jai įvairias kūrybines stipendijas, tokias kaip Bikuben fondo Niujorke parama arba The New School studentų senato stipendija, o už savo darbą su šviesa 2015-aisiais ji gavo Kaare Klinto vardo apdovanojimą.

Reziduodama Nidoje J. Laenkholm tyrinės Lietuvos dainų švenčių semantiką ir atvejus, kuomet ribotam laikui žmones suvienijantis masinis muzikos renginys gali tapti politiniu argumentu. Menininkę domina sudėtingas nacionalinis Lietuvos identitetas. Po nepriklausomybės atkūrimo visoms sienoms sugriuvus, daugelis menininkų džiaugsmingai kalbėjo apie ateities galimybes, bet kartu suprato, kaip sunkiai buvo atkovota iš naujo pradėta pasakoti šalies istorija. Šios prieštaros akivaizdoje Lietuva atrodo ir jauna, ir sena tuo pat metu. Menininkė nori patyrinėti šį fantastinį romantizmą po senovės baltų saule.

Spalio 26 d. projektų erdvėje „Sodų 4“ Vilniuje (Sodų g. 4) bus atidaryta personalinė J. Laenkholm paroda.

 
508A4178-001
Skaistės Marčienės nuotrauka
 

Žilvinas Landzbergas (g. 1979 m.) yra vienas ryškiausių ir aktyviausių lietuvių šiuolaikinio meno kūrėjų. 1998–2004 m. jis mokėsi Vilniaus dailės akademijoje, Skulptūros katedroje, 2005–2007 m. praleido podiplominių studijų rezidencijoje „De Ateliers“ Amsterdame. 2008 m. apdovanotas meno leidyklos „Thieme Art“ prizu. Nuo 2003 m. aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra surengęs personalines parodas Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2015 m. ir 2008 m.), „Galerie Fons Welters“ Amsterdame (2013 m. ir 2007 m.), „TAG Gallery“ Hagoje (2012 m.), „kim?“ šiuolaikinio meno centre Rygoje (2011 m.), „Modern Art Oxford“ Oksforde (2005 m.). 2017 m. Žilvinas Landzbergas atstovaus Lietuvai 57-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje (kuruojanti organizacija ‒ Šiuolaikinio meno centras).

Žilvinas Landzbergas rezidencijos metu kurs šiuolaikinę Nojaus laivo versiją. Tai instaliacija, su kuria menininkas atstovaus Lietuvai 57-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje 2017 m. Projektas išryškina laikmečiui būdingus kataklizmus ir drauge ieško alternatyvų, galimai slypinčių gamtoje, istorijoje bei mūsų vaizduotėje. Landzbergo kūryba apima įvairias medijas: skulptūrą, instaliaciją, animaciją, piešinius, tačiau kiekvienu atveju menininkas tyrinėja ir akcentuoja skulptūriškąsias ir asociatyviąsias medžiagos, spalvos ir šviesos savybes. Jo instaliacijos dažnai yra skirtos konkrečiai fizinei erdvei, kuria savarankiškas situacijas-inscenizacijas, tarpstančias jausminiame laike ir erdvėje, kuomet ryšiai tarp atskirų objektų ir elementų mezgasi pasitelkus sapno ir pasakos logiką. Taip menininko kūriniuose socialinės refleksijos – įdaiktintos ir įvietintos medžiagoje ir laike – persipina su asmeninių
patirčių apmąstymu, išsiskleisdamos netikėtomis prasmių ir asociacijų, tikrų ir fiktyvių istorijų jungtimis.

Žilvinas Landzbergas yra šių metu Neringos savivaldybės meno stipendiatas.