Carla Castiajo (PT-EE)

Studijavau juvelyriką, kaip vieną iš raiškos priemonių. Įgijau vizualiųjų menų magistro laipsnį Švedijos dailės ir dizaino universitete Konstfack. Taip pat studijavau Pakistano universitete BNU, Oklahomos mokykloje Didžiojoje Britanijoje, EASAD Portugalijoje, Estų dailės akademijoje Estijoje bei Dailės ir dizaino akademijoje Slovakijoje. Dalyvauju tarptautinėse parodose. Šiuo metu esu Estų dailės akademijos doktorantė. Mano tyrimo objektas ‒ tyrumas ar įvairovė? Juvelyrikoje ir kūryboje naudoju plaukus kaip neapdirbtą medžiagą. Šis tyrimas apima kontrastus ir painiavą, kurią dažnai reprezentuoja žmogaus plaukai. Mane ypatingai domina plaukų ypatybės kuriant skirtingas ir dažnai priešingas bei kontraversiškas reikšmes.

Sentimentalios juvelyrikos puošybai naudojama keletas tradicinių gamtos motyvų, pavyzdžiui, medžiai. Plaukai taip pat buvo svarbi medžiaga tokiai juvelyrikai. Pavyzdžiui, joje galima sėkmingai integruoti mylimojo ar mylimosios plaukus. Taip pat jai gali būti panaudoti velionio plaukai, tuomet tokia juvelyriška tampa gedulo. Galima sakyti, kad iš plaukų pagaminti papuošalai yra tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Trapumas gyvenime yra neišvengiamas ir kiekvienas kūnas nuolatos dėvisi ir nors plaukai yra to paties kūno dalis, jie nėra tokie irūs. Plaukai pergyvena mirtį ir mus. Nidos meno kolonijoje tęsiu tyrimą, susijusį su žmogaus plaukais ir gamta, taip pat žmogaus prigimtimi. Taip pat dalyvausiu Nidos doktorantų mokykloje.

Esu menininkė ir kasdien stengiuosi rašyti, bendrauti su žmonėmis, kartais kurti video, vesti skaitymus ir panašius dalykus galerijose bei kino teatruose. Būdama sociali, mėgstu patirti kažką naujo, mano darbai tarpsta įvairiose subjektyvumo, kitoniškumo ir liminalumo formose, visai kaip tarpininkai šiandieninėje neo-liberalioje būsenoje.

Savo projektu, pavadintu „Bespalvės žalios idėjos įnirtingai miega“ (ang. Colorless Green Ideas Sleep Furiously), tiriu taisyklingumo būdus ir susitelkiu į, dėl pertekliaus atsirandančių, nesusipratimų įsisavinimo ypatybes. Dalį laiko Nidoje skirsiu skyriaus „MIS-ISMs“ rašymui ir redagavimui, į kurį įeis ir inicijuoti kolektyviniai tekstai, sukurti piešpiečiaujant. Mane domina, kaip mūsų vienas kito žodžių perrašymas, perredagavimas, perpasakojimas ir perskaitymas, galėtų padėti paaiškinti netiesioginį mūsų kolektyviškumą, kuris yra alternatyva vienetiniam asmeniniam aiškumo naratyvui.

Kati Karki dalyvauja ir Nidos doktoratų mokykloje. 

Ariane Koek (UK)

Esu Arts@CERN programos įkūrėja (CERN ‒ Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija). Penkerius metus inicijavau ir vadovavau pirmai tarptautinei, tarpdisciplininei programai Ženevos Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve. Šiandien esu kviestinė Europos Komisijos patarėja meno, mokslo ir technologijų klausimams. Taip pat esu nepriklausoma kuratorė. Dirbu tarptautinio tarpdisciplinio kultūros lauko, menininkų rezidencijų programų viešojo kūrybinio sektoriaus konsultante (bendradarbiauju su tokiomis organizacijomis kaip the Wellcome Trust, Ženevos konservatorija, Singapūro Valstybinio universiteto Kvantinių technologijų centras). Rašau tekstus ir rengiu publikacijas apie menininkus ir jų kūrybą (naujausi aprėpia Pipilotti Rist parodą, apie Goshkos Macuga parodą, vykusią „Fondazione Prada“ galerijoje Milane parašyta 5000 žodžių esė). Taip pat esu kūrybiškumo, meno ir mokslo bei kūrybinės lyderystės dėstytoja. Tai, kas jungia mano darbus meno, mokslo ir technologijų srityse, ir tai, kas nuolatos praplečia mano pažinimo ribas – yra vaizduotės galia žengti toliau, tam, kad rastųsi kultūriniai ir socialiniai pokyčiai. 

Ką žadu čia veikti? Pirmiausia džiaugiuosi būdama su Jumis visai kitame rezidavimo amplua. Savo karjeros dešimtmetį skyriau kurdama ir vadovaudamas menininkų rezidencijų programoms, skirtoms įvairių disciplinų atstovams, nepamirštant ir mokslo. Dabar pirmą kartą būsiu kitoje pusėje, daugiau laiko skirsiu išsamesniems tyrimams, savo pačios kritiniams tekstams apie kylančią ir prieštaringą estetiką apsijungus menui, mokslui ir technologijoms.

Nidoje dirbsiu su parodos, sujungsiančios meną ir fiziką, idėja. Ji 2018-ųjų pavasarį vyks Bildmuseet galerijoje, Švedijoje. Sudarysiu parodos katalogą, kuratorinį turinį, apsvarstysiu koncepciją. Nidos doktorantų mokykloje skaitysiu paskaitas apie meną ir mokslą, remdamasi asmenine patirtim kaip Arts@CERN  programos įkūrėja ir formuotoja.

Jana Barthel (DE)

Jana Barthel kūryba susitelkia į erdvės tyrimus ir jos konstravimą. Ji baigė žaidybos projektavimo ir scenografijos akademinius kursus. Dirba su teatro trupėmis, performanso kūrėjais, menininkais, galerijomis, muzikantais ir festivaliais.

Jana daugiausia piešia, kuria modelius, instaliacijas ir video. Dažniausiai savo darbo rezultatu dalijasi bendradarbiaudama su kitais menininkais. Naujausias projektas ‒ „Žmonijos istorijos muziejus“ neseniai buvo pristatytas Berlyne. Menininkė kvietė kuratorius ir menininkus pergalvoti, kas ir kaip galėtų būti eksponuojama Žmonijos istorijos muziejuje.

Jay Gard (DE)

Grubiai tarus, domiuosi viskuo, ką žmogus sukūrė. Prieš du milijonus metų žmonės pradėjo gaminti ir su savimi nešiotis savo kūrinius. Noriu išsiaiškinti apie žmogaus daiktų gaminimo ir projektavimo motyvaciją. Juk žmogus visus tuos gaminius ir darinius mėgsta ir visuomet trokšta jų turėti. Savo studijoje Berlyne esu tarsi nuolatiniame gaminimo procese, kuriu daug objektų, kurie buvo įkvėpti istorinių radinių arba to, ką kažkada, kažkur esu išvydęs, arba net paprasčausių funkcionalių artefaktų, kaip kad pavyzdžiui įrašų grotuvas. Nuolatos bandau imituoti ir suprasti skirtingus darbo procesus.

Nidos meno kolonijoje Jana nori patobulinti savo akvarelės liejimo technikas ir surinkti medžiagos doku-fikcijai „Kova prieš nenaudingumą“, kuri yra didelių žmonijos svajonių ir realybės refleksija. Rugpjūtį Nidoje Jay nori praleisti kurdamas smulkius objektus, susijusius su lietuvišku dizainu, taip pat juos dokumentuoti. Jana ir Jay dalinsis viena studija kurdami bendą projektą - kartu jie darys fotografijų kolekciją, kurioje atsispindės lietuviški objektai, medžiagos, aplinkos ir vietos gyventojų istorijos.

Magda Buczek (PL)