Sugrįžtantys rezidentai birželį ir liepą kurs naujus kūrinius parodai „Hibridiniai peizažai“
- Informacija
- Paskelbta: 2016 birželio 14, Antradienis 11:32
Iš kairės į dešinę: Björn Kühn, Marika Troili, Franziska Nast, Anna Romanenko, Liddy Scheffknecht,
Taavi Suisalu. Vytauto Michelkevičiaus nuotrauka.
| VDA Nidos meno kolonijoje prasideda kuruota rezidencijų programa „Hibridiniai peizažai“, kurioje kviestiniai menininkai dirbs kartu su kuratoriumi Vytautu Michelkevičiumi. |
| Per penkerius kolonijos veiklos metus, čia rezidavo daugiau kaip 250 menininkų. Po beveik metus trukusių diskusijų ir projektinių pasiūlymų, buvo atrinkti septyni menininkų ir jų kolektyvų projektai. Šie rezidentai jau yra patyrę įvairiarūšius peizažus ir grįžta čia arba pratęsti anksčiau užsimezgusių idėjų, arba realizuoti visai naujus į aplinką atkreipiančius dėmesį sumanymus. Rezidencijos dalyviai yra kuriantys ne tik tarptautiniuose, bet ir hibridiniuose kontekstuose. Šią vasarą jie taip pat dalyvauja įvairiuose kultūros įvykiuose: nuo parodos MUMOK modernaus meno muziejuje Vienoje iki šiuolaikinio meno bienalės MANIFESTA 11 Ciūriche. |
| Šioje kuruotoje rezidencijoje sugrįžtantys menininkai vėl susitinka jau po keletos metų, kad savo patirtis iš skirtingų rezidavimo laikų ir sezonų sujungtų į hibridinį parodos kūną bei sukurtų naujus kūrinius. Parodos tema taps ne tik pati Nida, bet ir joje susiduriančios ir globaliu mastu veikiančios idėjos, tokios kaip visuotinis atšilimas, kylantis jūros lygis ir skęstančios salos, geopolitinės įtampos bei visa aplink greitinančios ir mus valdančios technokratinės sistemos. Vienas iš rezidencijos ir parodos siekių – permąstyti įvietintą ir lokalų meną. Stengiantis išvengti stereotipų apie Nidą ir Neringą, sukurti iš dalies susietus su vieta, tačiau tuo pat metu – globalius peizažus veikiančius kūrinius. |
| Pasak kuratoriaus Vytauto Michelkevičiaus, hibridinis peizažas pamatomas tada, kai užlipus į priešais Koloniją žiojančios naujos kirtavietės skardį, atsiveria nauja panorama – išvysti ne tik mišku apaugusias kopas, bet ir XIX-XX amžiaus technologijas, įgalinusias jas apželdinti ir suformuoti reljefą. Išvysti ne tik jūros ir saulėlydžio horizontus, bet nejučia pradedi galvoti ir apie kairėje susiduriančių ES (Lietuvos) ir Rusijos (Kaliningrado) sienų bei geopolitines įtampas. Tolumoje dunkso Švedijos, ką tik pasirašiusios sutartį su NATO, krantai, kurie dar tik prieš kelis dešimtmečius buvo svajonės siekiai išsigelbėti iš TSRS. O tada, besižvalgant, elekromagnetinių bangų signalai staiga perduoda pranešimą į tavo paodyje įmontuotą jutiklį, kad pakilo radiacijos lygis ir nebėra laiko grožėtis fejerverku tampančia D-6 Lukoil naftos platforma ar romantizuoti besisukančių vėjo jėgainių peizažo. |
●●●
|
Austrų menininkė Liddy Scheffknecht buvo viena pirmųjų rezidentų 2011 m. Menininkė dirba su šviesa, fotografija, videografija ir jos manipuliacijomis suvokiant realybę. Reziduodama Nidos meno kolonijoje menininkė tyrinėjo, kaip intervencijos į natūralią šviesą ir jos kaitą gali sukurti naujas realybes. Šios rezidencijos metu Liddy Scheffknecht domisi vietovės geopolitinės padėties peizažu ir jo reprezentacijos politika. |
●●●
| Menininkų duetas Anna Romanenko ir Björnas Kühnas (DE) Nidos meno kolonijos auditorijai jau žinomi savo kūriniu „Ribinis kupolas“, sukurtu 2014 m. pavasarį kuruotos rezidencijos „Techno-ekologijos“ metu. Menininkai šį kūrinį pristatė per 4-jį Inter-formato simpoziumą apie „Vandenų ir smėlio ekosistemų tėkmes“, kai keliasdešimčiai dalyvių buvo suteikta galimybė išbandyti savo jėgas ir, nuplaukus kelis šimtus metrų Baltijos jūra, panerti po juodu plūduriuojančiu kupolu, kuris izoliuoja ir nuo aplinkos ir dalyvio vestibuliarinį aparatą. Ribiniai įspūdžiai tekant saulei buvo aprašyti menininko Ernesto Truely (USA/FIN/EE) ir kritiko Jurij Dobriakov. Šioje rezidencijoje menininkai kuria interaktyvų, skleidžiantį garsus erotinį instrumentą kaip žmogaus organą. Iš dalies jis taip pat nurodys į Baltijos jūros kontekstą ir kels asociacijas su „Nordstream“ dujotiekiu iš Rusijos į Vokietiją. |
●●●
| Vokiečių menininkė Franziska Nast ketina Nidą (ap)auginti gigantiškais palmės vaizdiniais, kurie Nidai galbūt pagaliau leis pasijusti pilnaverčiu kurortu, mat toks atributas kone būtinas kiekvienam kurortui. Gyvenant dinamiškame Hamburgo uoste, menininkės kūrybinę praktiką veikia kasdienybė ir gatvės kultūra, aktyvizmas, grafinis dizainas ir šiuolaikinio meno sandūros. Franziska Nast taip pat profesionaliai užsiima tatuiravimo praktika ir į Nidą sugrįžta ant kojos išsitatuiravusi palmę. Būtent šis vaizdinys žymi 2012-ųjų rezidenciją, kai menininkė Nidoje surengė plakatų parodą „Niekada nesakyk visada“ ir Nidos istorinėje bei estetinėje aplinkoje tarsi įvietino savo asmenines istorijas. |
●●●
| Keletą kartų Kolonijoje rezidavęs estų garso menininkas Taavi Suisalu, šiuo metu Nidoje domisi, koks skirtumas tarp jūros triukšmo ir autostrados ošimo. Reaguodamas į šį foninį garsą, menininkas bandys sukurti arba garso barjerą, arba instrumentą, matuojantį triukšmo lygį ir taip atskleisti garsinį Nidos peizažą. Be to Taavį domina artimo ir tolimo planų peizaže suliejimas ir horizonto ištrynimas. Reziduodamas Nidoje 2013-ųjų žiemą – tamsiausiu metų laiku, menininkas organizavo naktinius pasivaikščiojimo ir pasivažinėjimo dviračiais turus, kur bandė ištrinti regimumo zoną ir perleisti patyrimą kitoms juslėms. |
●●●
| Švedijos menininkė Marika Troili (SE) jau dalyvavo vienoje kolonijos rezidencijoje ir dviejuose simpoziumuose, iš kurių viename pristatė įvietintą menininkų surežisuotą vakarienę, o kitame technoekologinę performatyvią paskaitą „Abracadabra simsalabim auk didutis! Auk greitai! Auk dabar!“, paremtą tyrimu apie trąšų gamyklas Lietuvoje. Savo kūryboje ji domisi institucinėmis struktūromis, technologijų politika ir menininkų darbu. Šioje kuruotoje rezidencijoje, pasitelkdama užuolaidą, kaip vieną iš pagrindinių transformuojančių agentų, menininkė apmąstys naujos kolonijos salės hibridiškumą ir jos infrastruktūrą. |
●●●
| Lietuvių duetas Pakui Hardware būdami Nidos rezidencijoje 2015 žiemą išnaudojo apledijusį Nerijos peizažą ir specialiai Berlyno žurnalui „Kuba Paris“ (2015, Nr. 2) kūrė projektą „Get the Freeze Habit“:„Tyrinėdamas naujosios sintetinės biologijos ir prometėjizmo idėjas, kolektyvas Pakui Hardware sukūrė sintetinius kūnus ir įšaldė juos lede, it palikdamas ateities archeologams. Kūrinys gyvavo labai trumpai, kol tapo vandens bala su neatpažįstamais sintetiniais objektais viduryje.“ Šios rezidencijos metu, vasaros karštyje šie kūnai tam tikru pavidalu vėl atgims ir bus užšaldyti parodos erdvėje. |
●●●
| Artėjant parodai, prie jau kursiančių tuo metu rezidentų prisijungs brazilų menininkų duetas iš Berlyno DISTRUKTUR. Menininkai čia atsiveš 2013-aisiais sukurtą 16mm juostos filmą „Keliautojo širdyje“, kuris atskleis mistišką Nidos viduržiemio peizažą, atrodantį kaip belaikė dykynė, kur ledas virsta smėliu ir atvirkščiai. |
●●●
| Nuo liepos mėnesio į rezidenciją atvyks Juha Pekka Matias Laakkonen (FIN/SE). 2012 m. nuo žiemos iki pavasario praleidęs kolonijoje net 4 mėnesius, menininkas intymų santykį su visasupančiu mišku atskleidė galutiniame kūrinyje „girgždinti / pliauškinti“ (akustinis botagas medžiams). Šioje rezidencijoje jis pratęs domėjimąsi medžių antropologija ir pateiks savo santykį su hibridiniu peizažu. |