Rezidentai Nidoje 2015-ųjų gruodį
- Informacija
- Paskelbta: 2015 gruodžio 10, Ketvirtadienis 08:11
| Gruodžio mėnesį į Nidos meno koloniją atvyko penki rezidentai: Jennifer Vanderpool (USA), Linas Kutavičius (LT), Małgorzata Żurada (PL), Bernhard Huwiler (CH), Yelena Zhelezov (USA). |
|
Małgorzata Żurada iš Lenkijos gyvena ir kuria Varšuvoje. Menininkė sutelkia dėmesį į reikšmės, tikėjimo ir įprasminimo sąvokas. Jos kūryboje atsiskleidžia praeities ir dabarties okultinės teorijos, ritualai ir dvasinės praktikos. Pagrindinės jos tyrimų kryptys yra vizualinės kalbos jungtys su tikėjimo sistemomis ir ezoterinių žinių šifravimo būdai. Gruodį ir sausį truksiančios rezidencijos Nidoje metu menininkė planuoja dirbti prie kelių projektų: rinkti medžiagą ir vystyti autorinės menininko knygos idėją, parengti performansą ir plėtoti naują video darbą. |
| Linas Kutavičius gimė 1979 metais Lietuvoje. Gyvena ir kuria Klaipėdoje. Studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Naudodamas eksperimentines medžiagas, Menininkas kuria funkcionalaus apšvietimo objektus, pritaiko juos interjere ir eksterjere. Nuo 1997 metų Linas dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose, parodose, bendradarbiauja neformaliuose tarpkultūriniuose projektuose, kuria muzikos festivalių ir kitų renginių scenografiją. Tai 2016-ųjų Neringos savivaldybės skirtos meno stipendijos rezidencija. Jos metu Linas Kutavičius įgyvendins projektą „Gintaro projektorius". |
|
Šiuo metu Los Andžele gyvenančios menininkės dr. Jennifer Vanderpool darbai rodomi tiek Šiaurės ir Pietų Amerikoje, tiek Europoje. 2014 m. ji eksponavo savo projektą „Super Natural“ Nacionaliniame šiuolaikinio meno centre Maskvoje ir kalbėjo apie savo kūrybinę veiklą Stedelijk muziejuje Amsterdame vykusioje konferencijoje „Kolekcionavimo geografijos – globalios programos ir modernaus meno muziejai“. 2015 m. Jennifer Vanderpool rezidavo UCLA (Kalifornijos universiteto Los Andžele) pasaulio menų ir kultūrų/šokio katedros kūrybiniame inkubatoriuje.Nidos meno kolonijoje Jennifer ketina tyrinėti gamtinį ir kultūrinį Nidos kraštovaizdį bei surengti dirbtuves apie vizualiąją kalbą viešosiose erdvėse Nidos vidurinės mokyklos mokiniams. |
|
Bernhard Huwiler yra menininkas iš Šveicarijos. Jo kūryba apima performanso, instaliacijos ir kino sritis. Performanso meną menininkas suvokia kaip empirinį tyrimą, atsiskleidžiantį labiau ne muziejiniame kontekste, o tame, kuris sudaro galimybes patirti „buvimo meno situacijoje“ būseną. Menininkas dažnai naudoja video kamerą kaip akį, stebinčią jo paties veiksmus. Sutelkdamas dėmesį į kasdienybę ir pasirinkdamas tam tikrą realybės fragmentą, menininkas fiksuoja save ne tik kaip atlikėją, bet ir kaip stebėtoją. Bernhardą Huwilerį domina ne tiek savidramatizacija, kiek aplinkos visuma. Jo performansai atveria konotacines erdves, praplėčiančias kasdienybės ribas. Kartu jie apmąsto ir kvestionuoja herojinį menininko mitą. Rezidencijos Nidos meno kolonijoje metu Bernhard Huwiler ketina skirti dėmesį porai užduočių. Pirma, jis kurs filmą, kuriame ieškos paralelių tarp grybavimo ir meno kolekcionavimo. Antra, atsižvelgdamas į tai, jog esame perpildyti kasdien mus kartu su naujienomis pasiekiančių vaizdų, menininkas mėgins išsiaiškinti, kas nutiktų, jei būtų pakeistas šių vaizdų pasakojimas ir kontekstas. Ar tai pakeistų ir visą dalykų padėtį, ar tik mūsų suvokimą? |
| Yelena Zhelezov gyvena ir kuria Los Andžele. Ji pasitelkia video, skulptūrą ir performansą tyrinėdama žmogaus santykį su vieta bei kalba, ženklinančia priklausymą ar svetimumą. Aptardama šias temas ji dažnai cituoja ir aproprijuoja architektūros (apčiuopiamos socialinės ir estetinės istorijos išraiškos) ir kino (efemeriško kūno ir kraštovaizdžio įrašo laike) elementus Nidos meno kolonijoje Yelena sukurs videofilmą, dokumentuojantį neatitikimo jausmą stebint viešosios architektūros naudojimo pokyčius. Projekte bus nagrinėjamos dvi bažnyčios, sovietmečiu virtusios meno institucijomis (vienoje buvo įsikūrusi kino studija, kitoje meno galerija), bet po Sovietų Sąjungos griūties vėl atgimusios kaip sakralinės erdvės. Yelena ketina naudoti archyvinę filmuotą medžiagą ir atlikti socialinį tyrimą, bei sukurti keletą maketų ir paveikslų specialiai šiam video kūriniui. Šis projektas tyrinėja viešosios erdvės įtaką asmeniniams prisiminimams, kino ir tapybos kaip istorinių liudijimų funkciją, ir prasmės bei dvasingumo paieškas posovietinėje Rytų Europoje. |