PARAZITAVIMAS IR MIMIKRIJA – parodos atidarymas ŠMC. 12.05, penktadienį, 18 val.

Informacija

Paskelbta: 2014 gruodžio 01, Pirmadienis 09:34

Ju hyun Lee & Ludovic Burel, Vitaminas B - Diagrama, 2014

Paroda Parazitavimas ir Mimikrija – VDA Nidos meno kolonijos rezidentų: Timos Alexandropoulos (GR), menininkų kolektyvo KVM (Ju Hyun Lee ir Ludovic Burel, KR/FR), Christophe Wirth (DE), Irina Gheorghe (RO) intensyvaus kūrybinio darbo šių metų lapkritį rezultatas.

Išorės ir vidaus dalykų dubliavimasis geriausiai atsiskleidžia fantastiniame Miunhauzeno pasakojime apie į spąstus pakliuvusį vilką. Vilkas užpuola roges vilkusį arklį, tačiau, rydamas savo grobį, pats atsiduria pakinktuose. Baronas šioje situacijoje lieka nematomas, susigūžęs rogėse jis slepiasi nuo įsiutusio vilko, kol gali šį vadelioti vietoj surytojo arklio. Baronas yra vadinamasis mètis personažas, mokantis pasinaudoti situacija idant išvengtų binarinių opozicijų, kurios atsiranda susidūrus priešiškoms jėgoms. Mètis (pranc., iš sen. gr. Μῆτις / Mễtis) apibūdinamas tam tiktas intelekto tipas ar gebėjimas veikti kintamose, nepastoviose, dviprasmiškose, nerimą keliančiose situacijose (pagal Detienne ir Vernant).

Tokiame pasaulyje veikti įmanoma tik taikant nematomumo ir netikėtumo principus būtent taip gyvosios gamtos pasaulio mikro- lygmenyje veikia parazitai. Mimikrijos strategija išlikti susitapatinant su supančia aplinka veiksminga manipuliuojant struktūras ir kontekstus siekiant sugriauti senąsias jėgos struktūrų dichotomijas. Ši strategija yra intuityvi egzistencinės rezistencijos taktika, veikianti ribinėje situacijoje tarp išorės ir vidaus, suvokiant, kad jėga negali būti apibrėžta šiais terminais.

Paroda Parazitavimas ir Mimikrija bandoma apibrėžti diskursyviąją, performatyviąją ir estetinę topografijas, kurios sukelia sudėtingą painiavą. Timos Alexandropoulos garso instaliacija yra garsinis pirmojo nelegalaus pirminio skaičiaus, egzistuojančio prieštaringose (legaliose ir nelegaliose) erdvėse, įvaizdinimas. Ju Hyun Lee ir Ludovic Burel savo minimalistiniu karaoke tiria topografinę mechaniško žodžių dainavimo įtaką ir konceptualiąją Vakarų ir Azijos kultūrų skirtį – administravimo estetiką. Christophe Wirth'as savo eksperimentiniame projekte panaudoja iš teatro konteksto iškirptus plojimus idant iš įprastinės spektaklio mechanikos pašalintų naratyvą ir žaismą. Irinos Gheorghe video performanse bandoma tyrinėti tiksliųjų mokslų ir okultizmo samplaikas neverbaliniais būdais, kurie nebetenka reikšmės ir galios.

Timos Alexandropoulos
Intersection (Sankirta) dviejų kanalų sintetinis garsas

Sankirta - tai garsu išreikštas pirmasis nelegalus pirminis skaičius. Vieno iš pirminių skaičių, 1811, išreikštas dvinariu, kurį atrado Phil Carmody, atitinka nelegalų kodą (DeCSS įsilaužimo atvejis) ir tuo pačiu esti pakankamai didelis, kad galėtų būti archyvuojamas. Taigi jis egzistuoja priešingose pusėse: tuo pačiu ir legaliojoje, ir nelegaliojoje sferoje. Pirmo nelegalaus pirminio skaičiaus įgarsinimas suteikia galimybę šį mūsų skaitmeninio amžiaus paradoksą patirti jutimiškai ir suvokti jo atradėjo judesį, kurį galima charakterizuoti apibūdinimu mètis , t.y. gebėjimą pasinaudoti situacija, manipuliuojant binarine situacija. Instaliacijoje, garsą panaudojant kaip įrankį atkoduoti įvairias struktūras, sąlygas ir santykius, tiriamas konceptualus bendrasis vardiklis tarp dviejų nieko bendro neturinčių aibių.

KVM (Ju Hyun Lee ir Ludovic Burel
Nov Power / Vitaminas B

Parodoje KVM (Korėjos vokalinis muziejus) pristato dviejų dainų vaizdo ir garso instaliaciją iš projekto Pop ir politinis Korėjos karaoke: dainuoti Foucault. Dainos Nov Power, sukurtos pagal Psychic TV grupės dainą Ov Power (1982), pasikartojantis minimalistinis tekstas yra apie biogalią pagal Michel Foucault post-disciplininės kontrolės konceptą. KVM karaoke dėmesys sutelkiamas į ekrano tipografijos ir KVM perdirbtos postpanko melodijos įtaką. Kūriniu Vitaminas B nukrypstama nuo originalios vokiečių krautroko grupės CAN dainos Vitaminas B (1972) versijos, keliant bio- klausimus per kapitalistinę maisto industriją, nušviečiant gyvulių produkcijos mechanizaciją ir panašias fordistines patologijas.

Christoph Wirth
Reframing applause (Perprasminti plojimus)

Trys video kilpos iš performatyvaus tiriamojo projekto !PLOK(!) (!APPLAUDE(!))

!PLOK(!)video kilpose plojimai skamba tuščiai teatro erdvei. Ji – tik rėmas pagrindiniam spektakliui, plojimams. Scena ir žiūrovų salė tarsi pakibusios laukime. Šiame laukime atsiveria galimybė konkrečia performatyvia forma patirti šių dviejų erdvių tarpusavio dinamiką ir potencialą, santykį ir jo neįmanomybę, įtampą tarp jų. !PLOK(!) tyrinėjamas sociokultūrinės produkcijos ir įvertinimo (vertės suteikimo) automatizmas ir dinamika. Kūriniu siekiama paskatinti prisiminti, kad vertinimas turi būti sąmoningas procesas, kurį galima taikyti įvairiai. Ar dar įmanoma bent įsivaizduoti galimybę susigrąžinti gausiai šifruotas bendras socialines erdves, praktikas ir performatyviuosius vyksmus? Į galerijos erdvę šis klausimas perkeliamas video kilpomis, nematerialų įvertinimo, patvirtinimo, pripažinimo veiksmą paverčiant artefaktu.

Irina Gheorghe
The Attack of the Lateral (Ribos atakuoja)

Siekiant atsakyti į klausimą apie realybės prigimtį, filosofinis tyrimas priartėja prie gamtos mokslų, tačiau visa regis panašiau į B-serijos mokslinę fantastiką. Kas ten (anapus)? Kaip ten? – nuo šių klausimų prasideda keista filosofų, mokslininkų ir rašytojų kelionė, kurioje jie bando aprėpti už jutiminių percepcijų plytintį pasaulį. Visi jie stengiasi paslapčia įgabenti tai, kas nematoma ir rasti tinkamą formą perteikti tam, kas yra realu, tačiau ir visiškai svetima. Mistinis savęs išsižadėjimas vienija filosofą realistą, mokslininką kuklaus liudininko vaidmenyje ir okultizmo praktiką, kurie drauge bando anapusybę perteikti per savo neapčiuopiamą dalyvavimą. Per šių keistuolių varžytuves skleidžiasi intervencinio žinių kūrimo principai: magas - technologas imasi klastoti faktus pasitelkdamas gausybę manipuliacijos prietaisų. Perimant šiuos veiklos principus sukuriamas filmas, kuris yra bandymas užčiuopti NSO metafizikos pėdsakus tuščiame Lietuvos Kuršių Nerijos, Nidos, kraštovaizdyje.

Irina Gheorghe, Ju Hyun Lee, Ludovic Burel, Timos Alexandropoulos, Christophe Wirth

Timos Alexandropoulos – garso menininkas ir programuotojas iš Atėnų, Graikijos. Jo darbus įkvepia šiuolaikinė kompiuterinė muzika, tad jis susitelkia į algoritmų painiavas, imasi dekonstruoti šokių muzikos estetiką ir gilinasi į nemuzikines disciplinas: duomenų plėtojimą, taktines medijas ir konceptualiuosius programavimo aspektus. Jis įkūrė nepelno organizaciją Romvos, kuri propaguoja šiuolaikinę eksperimentinę muziką ir muzikos tyrimus, bei naujosios medijos tyrimų studiją NullPointerConstant. Jo muziką leidžia užsienio ir Graikijos leidybinės kompanijos, jis dalyvauja įvairiose parodose ir festivaliuose (paroda Home/S (Goethe ir Benaki muziejus), festivalis Soundout! (Berlynas, pirmoji vieta), 4-oji Atėnų bienalė ir kt.).

Christoph Wirth – performanso menininkas, dramaturgas ir muzikantas iš Berlyno. Kaip dramaturgas jis dirbo su menininku Laurent Chetouane'ui ir dramaturgu Réne Pollesch ir kitais teatro menininkais, bei Leipcigo centriniame teatre (2008-2012). Jis skaitė paskaitas Max-Reinhardt seminare (Vienoje), TEAK-Actorschool (Suomijoje) ir ne kartą buvo kviestas lektoriumi ar kūrybinių dirbtuvių vadovu į Real Action festivalį (Malmė 2008), Lundo universitetą (2011), IETM pavasarinį susitikimą (2011), Naujųjų Bendruomenių festivalį Olborge (2014). Jo performatyvieji ir muzikiniai darbai teatro scenai rodyti Lofft Leipcige (DE), Schlosstheater Schönbrunn (AU), festivalyje d´Actoral Marselyje (FR), Sophiensäale Berlyne (DE), Ballhaus Ost Berlyne (DE), Südpol Liucernoje (SE), INKONST Malmėje, Teater Nordkraft (Olborge) ir kitose scenose. Naujausiuose savo kūriniuose Chr. Wirthas susitelkia į performatyvaus įvykio struktūrą ir tyrinėja sąlygas – konteksto ir sociopolitines – kuriomis kūrinys gimsta. Kūriniuose jis stengiasi sutrikdyti įvairias menines strategijas, pakaitomis taikydamas įvairias prieigas – nuo konceptualiųjų iki kūno meno, panaudodamas garsą, instaliaciją ir performatyviąsias praktikas.

KVM (Ju Hyun Lee ir Ludovic Burel) – tai Prancūzijoje 2012 korėjietės menininkės Ju Hyun Lee ir prancūzo leidėjo ir menininko Ludovic Burel įkurta meninio tyrimo platforma. Korėjos vokalinis muziejus domisi diskursyvaus anti-dizaino produkcija. KVM siekia formuoti socialinę dizaino (kalbama apie aukštajį ir žemąjį, funkcinį ir ornamentinį, kultūrinį ir net vadybinį dizainą) kritiką. Prie šios problematikos KVM pritraukia ir savidizainą (savi- technologijų), kurį devintajame dešimtmetyje prancūzų filosofas Michel Foucault apibrėžė kaip bandymą išvengti normatyvumo ir sulaužyti taisykles produkuojant naujus, perteklinius, neapibrėžtus, istoriškai atvirus dalykus. KVM kūrinius pristatė ir performansus atliko Centre d'art plastique de Saint-Fons (FR), galerijoje Raven Row (EN), Fondation d'entreprise Ricard (FR), Palais de Tokyo (FR), vedė kūrybines dirbtuves ir skaitė pranešimus Saint-Etienne dizaino bienalėje (FR), ARTEM-Nancy (FR), Franche-comté universitete (FR), Kaywon meno universitete (KR). KVM remia Prancūzų kultūros institutas (Hors les Murs, 2013), Fondation nationale des arts graphiques et plastiques (FNAGP) ir Fonds d'innovation artistique et culturelle en Rhône-Alpes (FIACRE) (2014).

Irina Gheorghe – menininkė iš Bukarešto, dalyvaujanti kelių meno kolektyvų veikloje. Naujausiuose darbuose ji, per rašymo ir performanso praktikas, tyrinėja neapibrėžtumo, paslapties ir apsimetinėjimo temas. Ji sukūrė laikiną struktūrą Rigorously Fuzzy, kurios kontekste domisi, kaip tikslieji mokslai persidengia su okultizmu, imdamasi, visų pirma, tyrimų Rumunijos archyvuose apie praėjusio amžiaus elektrinių sapnų reiškinį. Drauge su Alina Popa I.Gheorghe 2009 įkūrė Melodraminio tyrimo biurą (The Bureau of Melodramatic Research), kuris – kaip vieno projektų – ėmėsi tirti afektyviąsias politikos moduliacijas ir emocinį performatyvumą darbe šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis. Neseniai biuro dėmesį patraukė painios svetimos anoniminės aistros, kurios mus esmiškai sieja su ne-žmogišku pasauliu. 2011 Irina prisidėjo įkuriant Bezna grupę (bezna rum. – aklina tamsa), neaiškų susibūrimą, kurio tyrimų objektas – tamsioji žinių ir politinės veiklos pusė.

Paroda veiks iki gruodžio 21 d.

Organizatorius –Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija

Parodos partneris – Šiuolaikinio meno centras

Parodos rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba