al-yené, Orustyla, 2022.

NMK rezidencijų programos lapkričio - gruodžio mėnesiais prisijungia: menininkė al-yenė, tapytojas ir skulptorius Ignacio Valdés, menininkė Agnieszka Sejud, kuratorė ir rašytoja Suzy Halajian bei 2023 metų Neringos savivaldybės stipendijos laureatas Francesco Rufini.

///

al-yené yra menininkė, gimusi ir užaugusi Sachos respublikoje, šiuo metu gyvenanti Roterdame. Savo meninėje praktikoje, menininkė pasitelkia įvairias priemones, tačiau daugiausiai dirba su vaizdo įrašų ir poezijos kūryba. Jos praktika sutelkta į tęstinumą, poslinkį, spragas ir trūkumus Sachos kultūrinėje atmintyje. Ji turi dailės magistro laipsnį „HKU“ dailės universitete Utrechte. al-yenė taip pat yra „sata taas“ kolektyvo dalis.

Ignacio Valdés yra menininkas iš Čilės, gyvenantis Briuselyje ir Londone. Valdés daugiausia dirba su tapyba ir skulptūra, tyrinėdamas išgyventus prisiminimus ar matytus momentus iš kino. Valdés mokėsi Čilės popiežietiško katalikų universiteto (Universidad Católica de Chile) dailės fakultete Santjage. Po baigimo persikėlė persikėlė į Italiją, gavęs „Istituto Italo Latino-Americano“ (IILA) stipendiją. Jis taip pat studijavo aukštojoje dailės mokykloje  „Ecole Nationale Supérieure des Beaux-Arts“ Paryžiuje, institute „Pratt“ Niujorke ir dailės mokykloje „Slade“ Londone. Valdés eksponavo savo kūrinius Čilės Nacionaliniame dailės muziejuje (MNBA) ir Šiuolaikinio meno muziejuje (MAC), institute „Istituto Italo-Latinoamericano di Roma“ (ILLA) Romoje, galerijoje „Pinacoteca de Pireas“ Atėnuose, Nacionalinėje Damasko bibliotekoje Sirijoje, Mimar Sinan dailės universitete Stambule ir šiuolaikinio meno centre „La Fontaine“ Manamoje, Bahreine. Valdés taip pat atstovavo Čilei Venecijos meno bienalėje 1990 m.

Agnieszka Sejud yra vizualioji menininkė, gyvenanti ir dirbanti Hamburge bei Vroclave. Ji baigė Vroclavo universiteto Teisės, administravimo ir ekonomikos fakultetą bei Kūrybinės fotografijos institutą Silezijos universitete Opavoje, Čekijoje. Sejud, įvairių medijų pagalba, tiria įvairius žmogaus tapatybės aspektus, asmens laisvės idėją ir priespaudos sistemas, varžančias žmonių nepriklausomybę. Jos praktika apima fotografiją, skaitmeninį ir analoginį koliažą, knygas ir žurnalus, video meną ir instaliaciją. Sejud pasaulio vizija yra ryški, kaleidoskopinė ir psichodelinė, ji dažnai naudoja vaizdų deformacijas ir dekonstrukcijas, kad iliustruotų savo tikslus ir idėjas. Jos darbai buvo eksponuojami tarptautinėse parodose.

Suzy Halajian yra kuratorė ir rašytoja, įsikūrusi Los Andžele, galerijos „JOAN“ vykdomoji direktorė ir kuratorė. Jos kūryba prasideda meno ir politikos sankirtoje, kuriant vaizdinius susijusius su kolonijine praeitimi ir šiuolaikinėmis, gyventojus sekančiomis, valstybėmis. Ji kuravo projektus tokiose vietose kaip  galerijoje „LACE“, organizacijoje „ONE archyve USC Libraries“, muziejuje „Hammer“, organizacijoje „HRLA“, (visi įsikūrę Los Andžele); galerijoje „Oregon Contemporary“, Portlande; organizacijoje „Kunstverein“, Amsterdame; muziejuje „Sursock“, Beirute; ir jaunųjų menininkų sąjungoje „UKS“, Osle. Halajian taip pat dirba organizacijos „HRLA“  programos komitete. Ji yra bendradarbiavimo žurnalo „Georgia“ meno rašytojų stipendijos ir Andy Warholo vizualiųjų menų fondo kuratorių tyrimų stipendijos gavėja. Jos tekstai publikuoti žurnaluose „ArtEast“, „BOMB“, „X-TRA“, „Ibraaz“ ir kituose. Šiuo metu Halajian yra doktorantė Kalifornijos universitete, Santa Kruze.

Francesco Rufini yra dokumentinių filmų kūrėjas ir pedagogas, gyvenantis Vilniuje, Lietuvoje. Jis pradėjo kurti filmus, įgijęs antropologijos bakalauro laipsnį Bolonijos universitete ir kino režisūros magistro laipsnį Edinburgo meno koledže. Rufini sukurtas trumpametražis dokumentinis filmas „Dogma“ (2018) apie keistą šunų parodų pasaulį Didžiojoje Britanijoje, atskleidžia jo susidomėjimą kino etika, reprezentacija ir tapatybe. Vėlesni Rufini tyrimai apie inuitų kiną, režisierių Robert J. Flaherty bei filmą „Nanook of the North“ (1922), pasirodė minimo filmo šimtmečio proga. Lietuvoje Rufini vykdo savo dokumentinius projektus, dirba operatoriumi, moko filmuoti ir fotografuoti pabėgėlių stovyklose su „ARTSCAPE“. Dokumentinis filmas „After the Storm“ apie laiko ir gintaro paieškas bus pirmasis jo filmas, sukurtas Lietuvoje.

///
 

 al-yené, Brown Hair Rhymes With Soil, 2021.

Ignacio Valdés, Untitled, 2015.

Agnieszka Sejud, HOAX, 2022, Photo: Agnieszka Sejud


Aimee Goguen, Mountain of the Collapse, 2022. Curated by Suzy Halajianat JOAN, Los Angeles. 
Photos: Chris Wormald. Images courtesy of JOAN.

Francesco Rufini, After the Storm, 2023.