Balandžio ir gegužės mėnesiais NMK rezidencijų programoje dalyvauja ir gyvena Nidoje menininkės: Andrea Acosta (individuali rezidencija), Rosie Heinrich (individuali rezidencija) ir Christin Wahlström Eriksson (audėjų rezidencija).

Indviduali rezidencijų programa:

Andrea Acosta (gimusi Kolumbijoje šiuo metu gyvenanti Berlyne) – tarpdisciplininės srities menininkė, savo darbuose nagrinėjanti gamtos ir kraštovaizdžio sąvokas bei jų sąveiką su žmogaus pastatyta aplinka. Tyrinėdama įtampas tarp organinių ir pramoninių medžiagų bei procesų, ji apmąsto nuolatinę materijos, žvilgsnio ir teritorijų transformaciją, taip pat mūsų kasdienybės ekologiją ir jos santykį su platesniais naratyvais. A. Acosta yra baigusi viešojo meno ir naujų meno strategijų magistro studijas Veimaro Bauhauzo universitete ir dalyvavo „Goldrausch Künstlerinnenprojekt“ meno IT magistrantūros programoje Berlyne. Jos darbai buvo pristatyti Europoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, tokiose institucijose kaip „Ifa“ galerija Berlyne, „Gropius Haus“ Desau, Jan van Eyck akademija Mastrichte, Nacionalinis meno istorijos institutas Paryžiuje, Modernaus meno muziejus Medeljine, „Les Rencontres D‘Arles“ Prancūzijoje ir „Gyeonggi“ modernaus meno muziejus Seule. Menininkė yra gavusi Uniandino meno premiją (Bogota) ir viešąjį meninio darbo užsakymą iš „Les Nouevaux Commaditaires“ (Bilbao), taip pat buvo reziduojanti menininkė „Palais de Tokyo“ Paryžiuje, Bauhauzo fonde Dessau, „Cité Internationale des Arts“ Paryžiuje ir kt.

Rosie Heinrich (gimusi Jungtinėje Karalystėje ir šiuo metu gyvenanti Amsterdame) – menininkė ir tyrėja, nagrinėjanti savipasakojimo bei sakytinės, rašytinės ir bežodės kalbos konstruktus. Jos daugiadisciplininėje praktikoje daugiausia dėmesio skiriama kino ir knygų kūrimui. Bendradarbiaudama su atviru tarpdisciplininiu kolektyvu „An_assembling_„I““, ji tyrinėja kalbą ir gramatiką, siekdama skatinti mokymąsi (ar veikiau persimokymą) bendrauti su pasauliu/pasaulyje ir su pačia kalba. Viena iš kolektyvo "An_assembling_"I" sąmokslininkių, kompozitorė, vaizdo ir garso menininkė Katrin Hahner prisijungs prie Rosie Nidoje vykdomo projekto gegužę. Rosie yra „An_assembling_„I““ iniciatorė, Amsterdamo DAS aukštosios mokyklos THIRD absolventė ir aktyvi kelių (dekolonijinių) studijų grupių dalyvė. Jos meninė knyga „We always need heroes“ (2018 m.), išleista leidyklos „Fw:Books“, buvo nominuota keliems apdovanojimams, o darbai pastaruoju metu pristatyti „Asolo“ meninių filmų festivalyje (IT), Amsterdamo „Stedelijk“ muziejuje (NL), „Arlio Rencontres“ (FR), „Cycle“ muzikos ir meno festivalyje („Gerðarsafn-Kópavogur“ meno muziejus, IS) ir „SYB“ trienalėje (NL).

Audėjų rezidencijos programa

Christin Wahlström Eriksson gyvena ir dirba Geteborge, Švedijoje. Jos darbo metodas konceptualus, grįstas ilgais procesais ir laiko, vietos, istorijos bei medžiagų sąsajų ieškojimu/kūrimu, kartais pasitelkiant performatyvumą. Šiuo metu Christin baiginėja – arba pradeda – lino drobių kūrimo procesą, apimantį linų sėklų sėjimą, pluošto ruošimą, siūlų verpimą, audimą, rašymą ir mokymą. Jos darbai buvo eksponuoti Stokholme, Geteborge, Malmėje, Monrealyje ir Diuseldorfe. Neseniai Christin surengė ir personalinę parodą Halmstado meno galerijoje. Jos tekstai buvo publikuoti žurnaluose „VÄV Scandinavian Weaving Magazin #2“ (2021 m.) ir „AIO Journal #10, Disruptions in Utopia, Land Left Behind“ (2021 m.).

Audėjų rezidencija yra orientuota į audimo praktiką ir analogines stakles kaip kūrybos pagrindą, atveriančią kitus unikalaus Nidos kraštovaizdžio skaitymo būdus – jo spalvų paletę, įkūnytas žinias ir socialinį-politinį kontekstą, išryškinantį būtinybę įgūdžių, kurie kai kada prarasti ir pamiršti, o kai kurie naujai atrasti.

Audėjų rezidenciją finansuoja Šiaurės šalių kultūros fondas.

Bendradarbiaujant tarptautiniam fotografijos simpoziumui „NIDA. Susitikti fotografiją“ ir NMK,  gegužės mėnesį kūrėjas Michałas Siarekas reziduoja Nidoje.

Michał Siarek (gimęs Lenkijoje, šiuo metu gyvena Finmarke) – fotografas pragyvenimui, vizualinių istorijų pasakotojas pagal profesiją ir žurnalistas iš pašaukimo. Kūrėjas baigė Lenkijos nacionalinę kino mokyklą Lodzėje, kur baigiamajame darbe – kertinėje savo knygoje – atsekė šiuolaikinį Aleksandro Didžiojo mitą. „Aleksandras“, iš pradžių sumanytas kaip dokumentinis montažas, evoliucionavo ir tapo mikroistorija, istoriko Charlesas Joynerio apibrėžta kaip „didelių klausimų mažose vietose [kėlimas]“. Šiuo metu M. Siarek dirba ir gyvena Šiaurės Norvegijoje. 2016 m. jis tapo „The New East Prize“ ir FIDAL jaunimo fotografijos apdovanojimo laimėtoju, 2018 m. buvo nominuotas „Luma Dummy“ knygos apdovanojimui ir „La Fabrica / Photo London Dummy“ apdovanojimui, o 2019 m.  – „MACK“ pirmosios knygos apdovanojimui.