Internetinis seminaras: Posovietinis ir feministinis požiūris į darbininkų klasės istoriją
- Informacija
- Paskelbta: 2022 gegužės 24, Antradienis 13:01
Lauros Vilbiks iliustracija.
Internetinis seminaras: Posovietinis ir feministinis požiūris į darbininkų klasės istoriją Internetinis renginys Birželio 6 d., pirmadienį, 18–20 val. „Zoom“ nuoroda čia. Taip pat galima jungtis ir per „Feministeerium" Facebook paskyrą čia. Diskusijoje su menininke ir kuratore Aukse Petruliene, tyrėja ir kuratore Agne Bagdžiūnaite bei profsąjungų organizatoriumi ir rašytoju Jurgiu Valiukevičiumi bus nagrinėjami klausimai, susiję su darbininkų klasės istorijų naratyvais posovietiniame kontekste. Pokalbio išeities taškas –Lietuvos pavyzdys: A. Petrulienė, A. Bagdžiūnaitė ir J. Valiukevičius rinko interviu iš buvusių gamyklų darbininkų, kuriuose šie pasakojo apie savo patirtį vėlyvuoju sovietmečiu, perestroikos ir pereinamuoju laikotarpiais. Šių tyrimų rezultatai buvo viešinami parodų ir rašinių formatu. Ši diskusija yra 2021 m. pavasarį prasidėjusio internetinių seminarų ciklo „Mokantis iš Alexandros Kollontai“ tęsinys. Pokalbiai apie Alexandros Kollontai gyvenimą ir kūrybą paskatino iškelti klausimą apie beveik visišką darbininkų klasės subjekto stoką šiuolaikiniame mene, dominuojančiuose istoriniuose naratyvuose ir aktyvistų diskursuose, taip pat išryškinti perspektyvas, kuriomis sprendžiami su socialine klase susiję klausimai. Internetinį renginį sudarys trys pranešimai, po kurių vyks diskusija. Auksė Petrulienė: „Didžioji pramonė – buvusių pramonės srities darbininkų balsai bendruomeninėje platformoje „Mažosios istorijos“ Bendruomeninė platforma „Mažosios istorijos“ buvo įkurta 2017 m. Kauno paveikslų galerijoje –Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filiale. „Mažosios istorijos“ suteikia balsą buvusiems Kauno gamyklų darbuotojams ir atveria jų archyvus pripažinimui bei tyrimams. Bendradarbiaujant su buvusiais Kauno fabrikų darbuotojais, muziejininkais ir šiuolaikiniais menininkais, Kauno paveikslų galerijoje buvo surengtos penkios parodos. Parodų ciklu „Didžioji pramonė“ bandoma ištraukti industrinę praeitį iš istorijos paraštės. Tai ypač aktualu Kaune, kur didžiulės apleistos sovietinių gamyklų teritorijos šiandien pritaikomos naujiems tikslams, tačiau buvusių sovietinei planinei ekonomikai pavaldžių darbuotojų prisiminimai vis dar lieka už kultūros lauko ribų ir sparčiai nyksta visuotinėje amnezijoje. Parodų cikle taip pat nagrinėjamas „muziejus“ kaip institucija: ar muziejus gali atstovauti žmonėms kitaip nei iškreiptas atstovavimas parlamente ir savivaldos institucijose? Auksė Petrulienė yra menininkė (Vilniaus dailės akademijos magistrė) ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune kuratorė. Ji dirba su socialiai angažuotomis praktikomis, paremtomis tarpdiscipliniškumu ir bendradarbiavimu. Auksė yra Kauno paveikslų galerijos bendruomenės platformos „Mažosios istorijos“ įkūrėja, o nuo 2005 m. vysto ir „Psilikono teatrą“ – projektą, jungiantį konkrečiai vietai pritaikytus performansus, lėlininkystę, animaciją, videomeną ir muziką.
Agnė Bagdžiūnaitė: „Moterų tarybos kaip feministinis aktyvizmas? Perestroikos laikų moterų tarybos sovietinėje Lietuvoje“ Moterų tarybos buvo „Zhenotdel“ (Centrinio komiteto moterų skyrius) palikuonės, tačiau sovietmečiu buvo mažesnės ir turėjo mažiau autonomijos nei Alexandros Kollontai laikais. Pranešime Agnė Bagdžiūnaitė aptars, kaip perestroikos laikais sovietinėje Lietuvoje moterys šių tarybų dėka plėtojo įvairias veiklas skirtingose darbovietėse ir įsitraukė į viešąją politiką tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Kokia tarpininkavimo platforma buvo moterų tarybos sovietinės Lietuvos gamyklose? Ar jos tarpininkavo tik tarp šeimos ir valstybės? Ar perestroikos laikotarpiu moterys priešinosi moterų tarybose joms priskiriamoms funkcijoms? Agnė Bagdžiūnaitė turi vizualiųjų menų magistro laipsnį (Karališkasis meno institutas, Stokholmas), politikos mokslų magistro laipsnį (Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas) ir lyčių studijų magistro laipsnį (Vidurio Europos universitetas, Budapeštas). Nuo 2020 m. dirba Kauno menininkų namuose, vykdydama plataus tarpdisciplininio profilio projektus. Jos mokslinių interesų sritys apima meną ir politiką, kritinio feminizmo teorijas, socialinę reprodukciją bei socialinius judėjimus.
Jurgis Valiukevičius: „Kaip vagystė tapo privilegija: buvusių Alytaus tekstilės fabriko darbuotojų pasakojimai apie privatizaciją“ Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje vienas populiariausių per bet kokį darbininkų protestą naudojamų šūkių yra „vagys“. Jį galima išgirsti protestuose prieš korumpuotus politikus arba prieš įmonių savininkus; tai – kiek moralizuojanti ir gana nuvalkiota skanduotė, mitinguojančioje minioje užgimstanti be jokio didelio dirgiklio. Nors gali pasirodyti, kad tai gana paprastas šūkis protestui išreikšti, vagystės – viena iš pasikartojančių figūrų pasakojimuose apie posocialistinę ekonomikos transformaciją: daugelis esame girdėję istorijų apie tuos, kuriems privatizavimo pradžioje pavyko „prisiliesti“ prie valstybinio turto, „išparceliuoti“ gamyklų mašinas ir kitą turtą. Tačiau tokie pasakojimai niekada nepasiekė viešų diskusijų, o vagystės siejamos tik su socialistine praeitimi, kaip „sovietinis darbo mentalitetas“, su kuriuo tenka kovoti iki šiol. Remdamasis interviu su buvusiais Alytaus tekstilės fabriko – iki bankroto 2007 m. buvusio antru pagal dydį tekstilės fabriku Baltijos šalyse – darbuotojais, Jurgis Valiukevičius kalbės apie skirtingas vagystės sampratas, cirkuliuojančias naratyvuose apie pereinamąjį laikotarpį, ir aptars, kuo šie naratyvai tebėra svarbūs šiandienos politinėms ir socialinėms kovoms. Jurgis Valiukevičius baigė filosofijos bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete, yra „Gegužės 1-osios“ darbo sąjungos pirmininkas ir kairiųjų pažiūrų naujienų portalo gpb.lt autorius. Renginių ciklu „Mokantis iš Alexandros Kollontai“, organizuojamu Airi Triisberg, Egijos Inzules ir Giovannos Esposito Yussif, siekiama stiprinti Baltijos ir Šiaurės šalių regiono feministinio meno praktikų tinklus. Kontaktai: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Internetinius seminarus kartu rengia regioninės meno ir feministinės organizacijos: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija (Nida), „Feministeerium“ (Talinas), „Museum of Impossible Forms“ (Helsinkis), socialinis centras „Emma“ (Kaunas), Kauno paveikslų galerija ir „Backup Stories“ (Kaunas). Tinklo veiklą remia Šiaurės šalių kultūros punktas. |