Rugsėjo 11d.: Filmo „Betė ir Deisė“ peržiūra

Informacija
Paskelbta: 2021 rugsėjo 09, Ketvirtadienis 13:52

Wendelien van Oldenborgh Bete and Deise 3

Kadras iš filmo „Betė ir Deisė“

Pagrįsti pagrindai: prisiderinant prie chroniškumo ritmų
 
Atvirų seansų programa 
 
Šeštadienį, rugsėjo 11d., 20val., Wendelien van Oldenborgh filmo „Betė ir Deisė“ (2012) peržiūra. Filmai rodomi kaip parodos „Pagrįsti pagrindai: prisiderinant prie chroniškumo ritmų" dalis, kuruojama Azar Mahmoudian. Paroda veiks iki rugsėjo 12d. Ši peržiūra yra trečia ir paskutinė programoje.
 
Filmas bus rodomas nemokamai, su lietuviškais bei angliškais subtitrais. 
 
Nidos meno kolonija, E. A. Jonušo g. 3, Nida, Lietuva, LT-93127
 
Trumpas filmo aprašas:
 
Filme „Betė ir Deisė“ vaizduojamas dviejų moterų, Betės Mendes ir Deisės Tigronos, susitikimas Rio de Žaneire. Šios moterys – kiekviena savaip – įprasmino viešojo balso idėją. Nuo septintojo dešimtmečio greta aktorės populiariojoje televizijoje karjeros Mendes siekia ir politinės karjeros. Ji priklausė studentų judėjimo ginkluoto pasipriešinimo prieš diktatūrą grupei, o aštuntajame dešimtmetyje dalyvavo darbininkų judėjime ir buvo viena iš darbininkų partijos „Partido dos Trabalhadores“, kurioje iškilo buvę Brazilijos prezidentai Lula de Silva ir Dilma Rousseff, įkūrėjų. Savo ruožtu Tigrona – viena įtakingiausių „Funk Carioca“ judėjimo moterų. Užaugusi dainuodama skurdžioje Cidade de Deus bendruomenėje, ji susilaukė milžiniško tarptautinio populiarumo, kai jos daina „Injeção“ tapo populiaraus atlikėjos M.I.A. hito „Bucky Done Gun“ pagrindu. Kai pasidarė pernelyg sunku derinti muzikinę karjerą su sunkiu šeimyniniu gyvenimu Cidade de Deus, Tigrona buvo priversta atsitraukti. Tačiau visai neseniai ji sugrįžo – ir sugrįžo su trenksmu.
 
Drauge šios moterys pasakoja apie savo sceninę patirtį ir padėtį viešojoje erdvėje, leisdamos paviršiun iškilti kiekvienos iš jų viduje glūdintiems prieštaravimams.
 
Paroda yra „4K: nuo konflikto iki konsensuso per kūrybiškumą ir kultūrą“ projekto dalis, finansuojama Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ ir Lietuvos kultūros tarybos.