Cirkuliuojanti tekstilė
- Informacija
- Paskelbta: 2021 birželio 21, Pirmadienis 06:39
Užuolaidų kūrimas, 2021, birželis. Nuotrauka Monikos Janulevičiūtės.
Žiemos mėnesiai regionuose sutampa su intensyvesniais tekstilės darbais – verpalų ruošimu, audimu, drabužių siuvimu ir taisymu. Žiemos karantino metu dizainerė ir menininkė Monika Janulevičiūtė gilinosi į tekstilės ciklą NMK. Iš pirmo žvilgsnio nematomi, rankšluosčiai, patalynė, užuolaidos, virtuvės šluostės yra neatskiriami buities daiktai, kasdien patiriantys intensyvią dėvėjimosi, drėkimo ir džiovinimo, pramoninių bei logistinių procesų rutiną: NMK komanda juos surenka ir pristato, skalbia, priežiūri ir saugo, kad paskui jie vėl atsirastų svečių kambariuose, studijose ir virtuvėse bei sėkmingai tarnautų svečiams.
Vykdydama šį užsakymą M. Janulevičiūtė rūpinosi, kad būtų gaminami apčiuopiami daiktai, kuriuos galima nešiotis, perkelti iš lauko į vidų ir įsigyti bei parsivežti namo. Išgalvoti ir iš oro nupiešti objektai buvo materializuoti taip, kad apvilktų erdvę, mestų šešėlius, suteiktų priedangą ir leistų matyti cirkuliuojantį orą. Šis procesas atliepia jaunų Dzūkijos mergelių pasakojamą istoriją apie laumes, ankstų Joninių rytą iš paskutinio audimo staklių ritinio gabalėlio pasičiupdavusias rankšluostį – įprastai gabalą audinio su ilgais kutais. Šiuos audinius jos vilkdavo per pievas tarp kaimynų karvių ganyklų ir taip mėgindavo surinkti kuo daugiau rasos. Tuomet šiuos rankšluosčius – vadinamuosius skarinius arba taračkinius – pakabindavo ant kabliuko ir „melždavo“ juos, kalbėdamosi apie ant karvių matytus plaukų raštus.
Monika Janulevičiūtė pasirinko kurti ir tiekti interjero tekstilės gaminius – kaip, pavyzdžiui, rankšluosčius ir užuolaidas – taip tiesiogiai atsakydama į esamus NMK komandos, rezidentų ir laikinų svečių poreikius. Tai pasireiškia tiek utilitariniu, tiek tiesioginiu rūpinimusi nuolat besikeičiančia, bet tankia, bendrą kūną sudarančia bendruomene ir jos komfortu. Iš sandėlio pavyzdžių, senų lino atraižų ir išblukusios, bet elastingos patalynės krūvų buvo pagaminti skalbinių maišai, užuolaidos ir paminkštintos antklodės.
Tekstilei kaip NMK programos daliai daugiau dėmesio pradėta skirti 2020 m. rugpjūtį, kai bendradarbiaujant su VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedra ir menininke Monika Grašiene-Žaltė NMK rezidencijų studijose buvo įrengtos dvejos staklės. Dalyvaudama „Neringos miško architektūros“ rezidencijoje, Monika Janulevičiūtė audė naujus audinius, naudodama Karolinos Janulevičiūtės natūraliai dažytus vilnonius ir šilkinius siūlus iš ankstesnės vasaros Dzūkijoje. Šiuo metu šis glaudus bendradarbiavimas pereina į naują etapą – iš minėtų audinių pavyzdžių kuriami drabužiai.
Šiuo metu Monika Janulevičiūtė NMK patalpose su dideliais langais kaip erdvines pertvaras įrenginėja tekstilinius koliažus. NMK užsakymu vykdomą M. Janulevičiūtės projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Monika Janulevičiūtė – Vilniuje įsikūrusi dizainerė ir menininkė. Tyrinėdama istorines ir archeologines žinias bei iš kartos į kartą perduodamas darbo tradicijas ir metodus, kūrėja gilinasi į tūkstančius metų kauptus technologinius procesus. Janulevičiūtės tiriami konkretūs poslinkiai, pertekliai ir inovacijos vyksta daugiaetapiuose procesuose – nuo pluoštų paruošimo, audimo, krepšių pynimo ir dailidės darbų, dažymo, marginimo, blokinės spaudos ir ornamentikos iki įrankių gamybos praktikų. Birželio mėn. vykstančioje rezidencijoje Janulevičiūtė toliau dirba prie tęstinės objektų serijos, tobulindama savo medžio apdirbimo stilių. Suoliukai, atbrailos, tekstiliniai barjerai ir asambliažai, primenantys fantastines būtybes, sujungiaeno, dizaino objekto ir įrankio apibrėžtis.