Internetinis seminaras „Parašiau darbą apie Alexandrą Kollontai“

Informacija

Paskelbta: 2021 balandžio 19, Pirmadienis 15:48

Kuo šiandien svarbi Alexandra Kollontai? Ko galima išmokti iš jos idėjų ir praktikos?

Alexandra Kollontai (1872–1952 m.) buvo revoliucionierė, rašytoja ir diplomatė, moterų išsilaisvinimo bei laisvos meilės gynėja. Kaip pirmosios sovietinės vyriausybės socialinės gerovės liaudies komisarė, ji atliko itin svarbų vaidmenį formuojant emancipacinę ankstyvojo sovietmečio lyčių politiką, apimančią abortų įteisinimą ir prieigos prie kontracepcijos užtikrinimą, sveikatos draudimą ir mokamas motinystės atostogas pagimdžiusioms moterims, nesantuokinių ir santuokinių vaikų lygybę bei vaikų namų sekuliarizaciją, santuokos sekuliarizaciją ir lytinių santykių tarp vyrų dekriminalizavimą.

Trečiajame dešimtmetyje A. Kollontai prisijungė prie kairiųjų pažiūrų „Darbininkų opozicijos“, kritikuodama nedemokratišką komunistų partijos praktiką. Ji buvo ištremta paskiriant ją vykdyti įvairias diplomatines pareigas Norvegijoje, Meksikoje ir Švedijoje. Posovietiniame regione A. Kollontai prisimenama dviprasmiškai. Progresyvus jos vaidmuo ankstyvuoju sovietmečiu šiandien pripažįstamas, tačiau kaip bolševikų feministė ir Stalino diplomatė ji taip pat siejama su sudėtingu sovietmečio paveldu. Apie A. Kollontai palikimą ir įtaką vietinėms feminizmo apraiškoms posovietiniame regione aktyviai nediskutuojama. Vis dėlto, jos veiklą ir idėjas nagrinėjantis diskursas randamas nuolat apie ją rašomuose jaunų feminizmą propaguojančių studentų (-čių) darbuose. Kuo Alexandra Kollontai svarbi posovietinio regiono feministėms (-ams)? Kodėl mūsų susidomėjimas jos istorija ir praktika dažnai lieka paslėptas nuo visuomenės?

Virtualaus pokalbio metu Sasha Ihnatovich ir Katrin Kivimaa prisimins savo studijų laikais rašytus darbus, pažvelgdamos į juos iš šiandienos perspektyvos. Meno istorikė Katrin Kivimaa A. Kollontai idėjas nagrinėjo 1997 m. Vidurio Europos universitete (CEU). Savo darbe tyrėja gilinosi į feministinę meilės sampratą. Vizualiosios kultūros tyrinėtoja ir praktikė Sasha Ihnatovich A. Kollontai veiklą tyrinėjo 2012 m. rašydama magistrinį darbą Europos humanitariniame universitete (EHU). Jos darbe aptariamas lyčių subjektyvumas sovietiniame vaikų kine nuo trečiojo iki ankstyvojo šeštojo dešimtmečio ir analizuojama, kaip diskusijos apie „naująjį vyrą / naująją moterį“ ir „seksualinį klausimą“ paveikė sovietinės „vaikų politikos“ (švietimo ir kultūrinės) bei vyraujančios lyčių tvarkos formavimąsi.

Pranešėjai

Sasha Ihnatovich – feministinio kino kūrėja ir kultūros veikėja iš Baltarusijos, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Slovėnijoje. S. Ihnatovich yra sukūrusi keletą trumpų dokumentinių ir eksperimentinių filmų, taip pat kuravusi ne vieną kino festivalį, įskaitant trumpametražių ir animacinių filmų festivalį „Meta Queer Fest“ (2015 m., Baltarusija), mažo biudžetokino festivalį „Luksuz“ (2014 m., 2018–2020 m., Slovėnija) ir „toKino“ (2013 m., Lietuva). Kūrėja taip pat veda medijų ir kino dirbtuves vaikams, jaunimui ir suaugusiems Baltarusijoje, Lietuvoje bei Slovėnijoje. 2015–2017 m. ji aktyviai dalyvavo feministiniame LGBTQ+ projekte „MAKEOUT“ Baltarusijoje, o 2016–2017 m. vykdydama šio projekto veiklą taip pat organizavo ir kuravo feministinio (ir) queer kino laboratoriją „FemQueerLab“ bei dirbo projekto apie lyčių jautrumą ir neapykantos kalbą Baltarusijos žiniasklaidoje tyrimų kuratore.

Katrin Kivimaa – meno istorikė ir kultūros kritikė, šiuo metu dirbanti vyresniąja tyrėja Estijos dailės akademijos meno istorijos ir vizualiosios kultūros institute. Ji yra monografijosNational and Modern Femininities in Estonian Art, 1850-2000 („Tautinis ir šiuolaikinis moteriškumas 1850–2000 m. estų mene“) (Tartu universiteto leidykla, 2009 m.) autorė ir knygos Working with Feminism: Curating and Exhibitions in Eastern Europe („Dirbant su feminizmu: kuravimas ir parodos Rytų Europoje“) (Talino universiteto leidykla, 2012 m.) sudarytoja. 2010 m. K. Kivimaa buvo viena iš parodos „Sovietinė moteris Estijos mene“ Kumu meno muziejuje Taline kuratorių, o 2008–2010 m. – viena iš tyrimų grupės narių rengiant parodų projektą „Lyties patikrinimas: moteriškumas ir vyriškumas Rytų Europos mene“ Vienoje ir Varšuvoje.

Šis internetinis seminaras yra Airi Triisberg, Giovannos Esposito Yussif ir Egijos Inzules organizuojamo renginių ciklo „Mokantis iš Alexandros Kollontai“ dalis. Šiuo renginių ciklu siekiama sustiprinti Baltijos ir Šiaurės šalyse tarpsektorinį feministinį meną praktikuojančių kūrėjų ryšius. Daugiau informacijos susisiekiant el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. .

Būsimi internetiniai seminarai:

Gegužės 13 d.: Ar Alexandra Kollontai buvo feministė? Kolektyvinė skaitymo grupė.

Gegužės 27 d.: Alexandra Kollontai ir Meksika (daugiau informacijos netrukus)

Birželio 10 d.: Alexandra Kollontai, Kreenholmo gamykla ir feministinis menas. Pokalbis su Piret Karro, Maria Kapajeva, Marge Monko ir Eléonore de Montesquiou.

Internetinius seminarus rengia regioninės meno ir feministinės organizacijos „Feministeerium“ (Talinas), Neįmanomų formų muziejus (Helsinkis), Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija (Nida) ir mobilusis festivalis „Y?!“.

Tinklo veiklą remia Šiaurės ir Baltijos šalių mobilumo programa „Nordic Culture Point“. Internetinį seminarą „Parašiau darbą apie Alexandrą Kollontai“ veda „Feministeerium“ ir remia Estijos aktyvių piliečių fondas.