Aistė Ambrazevičiūtė yra eksperimentinė architektė ir menininkė, gyvenanti bei dirbanti Kaune. Magistro studijų Vienos dailės akademijoje metu Ambrazevičiūtė atrado savo stiprybes eksperimentinėje ir tarpdisciplininėje architektūros srityse. Pagrindinis dėmesys jos projektuose yra skiriamas ryšių tarp gamtinės ir žmogaus sukurtos aplinkos kūrimui, technologijų pritaikymui praktikoje bei menų sintezei architektūroje. 2019-aisiais ji įkūrė 3D skaitmeninio meno studiją „Plantasia Lab“, kurios tikslas – puoselėti formų ir medžiagų įvairovę. Rezidencijos metu Ambrazevičiūtė dirba prie tęstinio projekto „Forest Tectonics“. Stebint Neringos miško paviršius, tyrinėjami plyšiai ir nišinės terpės kaip kompleksiškumo ir įvairovės orientyrai.

Rugilė Barzdžiukaitė (add link in name: Neon Realism) savo kūrybiniuose darbuose tyrinėja įtampas tarp objektyvių ir įsivaizduojamų tikrovių, keldama aktualius žmogiškumo ir žmogaus kaip rūšies klausimus. Barzdžiukaitės kūrybai būdinga specifinė dermė tarp humoro ir rimties, paprastumo ir intelektualumo. Dokumentinė reiškinių fiksavimo maniera derinama su apgalvota kūrinių struktūra. 2019 m. Rugilė Barzdžiukaitė kartu su Vaiva Grainyte ir Lina Lapelyte atstovavo Lietuvai Venecijos meno bienalėje su opera-performansu „Saulė ir jūra (Marina)”, įvertintu Auksiniu liūtu. Rugilės kartu su Dovydu Korba kurtas filmas „Rūgštus miškas” apie Kuršių nerijoje kormoranų stebimus turistus apdovanotas Lokarno bei kituose kino festivaliuose. Šiuo metu Rugilės vystomas kūrinys darbiniu pavadinimu „Beauty is a Winner, Winner is a Queen“.

Monika Janulevičiūtė yra grafikos dizainerė ir menininkė, įsikūrusi Vilniuje. Nagrinėjant istorines ir archeologines žinias, metodus ir kartų  perduodamas darbo tradicijas, dizainerė stebi ir taiko technologinius procesus, susikaupusius per plačią tūkstantmečių eigą. Tiriami konkretūs pokyčiai, atgyvenusios technikos, nauji požiūriai vyksta daugiapakopiais procesais nuo pluošto paruošimo, audimo, krepšių pynimo, medžio darbų ir raižinių, natūralių dažymo būdų, spaudos iki įrankių gamybos. Procesas susijęs su rašymu, eskizavimu ir objektų prototipų gamyba. Svarbiausi meno projektai: „Drevė“ (2020
m.), personalinė paroda „Water Striders“ meno erdvėje „Editorial“ Vilniuje (2019 m.), gastrolių performansai „GIRLISONFIRE“ (2018 m.).

Dovydas Korba yra kino, instaliacijos ir vizualiųjų menų raiškose kuriantis autorius, baigęs
magistrantūros studijas VDA fotografijos ir medijos meno katedroje, studijavęs Vienos „Die
Angewandte“ akademijos „Transarts“ tarpdisciplininių menų programoje. Ypatingą dėmesį kūryboje Korba skiria savo santykiui su kalba bei kalbos įveikimo/perkūrimo ir skirtingų raiškų/medijų, kaip skirtingų vertimų strategijų tyrinėjimui. Dovydas taip pat baigė LMTA kino prodiusavimo bakalauro studijas ir kartu su Rugile Barzdžiukaite įkūrė viešąją įstaigą „Neon Realism“. Šiuo metu Dovydas vysto kūrybinį projektą „Juodosios dėžės“.

Agata Marzecova yra ekologijos, fotografijos ir naujųjų medijų tyrėja, įsikūrusi Taline. Kaip aplinkos mokslininkė, ji dalyvavo įvairiuose mokslinių tyrimų projektuose, kuriuose buvo analizuojami ežerų ir jų baseinų pokyčiai pereinamuoju laikotarpiu nuo holoceno iki antropoceno. Pastaraisiais metais ji vis labiau įsitraukė į meno ir mokslo bendradarbiavimą, kuriame tiriamos akytos ribos tarp mokslo, estetikos, technologijų ir aplinkos politikos. Rezidencijos „Neringos miško architektūra“ metu, Marzecova nagrinėja santykį tarp tyrimų metodologijos ir miško pažinimo. Jos tyrimai yra atskirti nuo „miško“ kaip bendros kategorijos, siekiant išsiaiškinti, kaip tam tikros rūšies miškai buvo laikomi „geresniais“ už kitus ir kaip skirtingos praktikos ir vertybės prisideda prie skirtingų miško ekosistemų atsiradimo.

Signe Pelne yra architektūros dizainerė ir tyrinėtoja architektūros srityje, gyvenanti ir dirbanti Rygoje bei Londone. Pelne yra Vestminsterio universiteto absolventė ir šiuo metu baigia architektūros magistro studijas Karališkajame meno koledže. Ji taip pat studijavo Kopenhagoje ir Pekine bei dalyvavo daugelyje architektūros dirbtuvių Kanadoje, Vokietijoje, Indijoje, Latvijoje ir Estijoje. Pelne darbas yra daugiadisciplininis tyrimų ir architektūros praktikos derinys, pagrįstas socialiniais ir ekonominiais tyrimais. Daugiausia dėmesio skiriant istoriniam, architektūriniam ir ekologiniam šios srities kontekstui analizuoti, jos projektai skirti tvarios ir socialiai teigiamos aplinkos kūrimui.

Nerijus Rimkus yra redaktorius ir dizaineris, įsikūręs Amsterdame ir Marijampolėje. Jis domisi formos, kaip mąstymo būdo, ir bendradarbiavimo, kaip leidybos įrankio, kuriame susipina tradiciniai autoriaus, redaktoriaus, spaustuvininko ar dizainerio vaidmenys, tyrinėjimais. Rimkus studijavo „Werkplaats Typografie“ Arnheme ir Gerrit Rietveld Academie Amsterdame, o šiuo metu kandidatuoja į doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Jis dirba tiek užsakomuosiuose, tiek ir savarankiškai inicijuotuose projektuose, naujausias iš jų yra medinis dubuo, žurnalai „The Nose of Orson Welles“ ir „Laughter“.

Philipp von Hase yra baldų dizaineris ir gamintojas, gyvenantis Bergene. Prieš įsikuriant Bergene, jis buvo keliautojas, pradėjęs savo maršrutą Hanoveryje ir baldų gamybą Kopenhagoje. Pastarąjį dešimtmetį jis sutelkė dėmesį į savo paties medienos produkciją mažomis apimtimis. Į medieną orientuotas baldų gamintojas savo darbuose siekia integruoti miško ekologijos studijas, nagrinėdamas tiek vieno medžio autekologiją, tiek bendrą natūralaus miško ekologiją. Mokydamasis biologinio miškų tyrimo mokslo, von Hase į savo meistrystę įtraukia natūralių miško ekosistemų suvokimą.


Rezidencijos programą „Neringos miško architektūra“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros
taryba, „Neringa: Lietuvos kultūros sostinė 2021“ ir „Nordic Culture Point“.