NMK rezidencijos 2021-ųjų sausį

Rugile Barzdziukaite Filmas RŪGŠTUS MIŠKAS22   NEON REALISM
Rugilė Barzdžiukaitė, nuotrauka iš filmo „Rūgštus miškas“ (2018). Projektas „Neon Realism“.
 

 

Sausio mėnesį praktikai iš Lietuvos ir Latvijos tęs savo darbus Nidoje, dalyvaudami rezidencijos programoje „Neringos miško architektūra“. Nepaisant daugybės apribojimų susirinkti ir leisti laiką kartu, kas įprasta NMK rezidencijų atmosferai sukurti, mums pavyksta atrasti saugius bendravimo būdus. Nuošali Nidos ir NMK vieta ypač vertinama dabartiniais sunkiais laikais, kadangi studijose ir dirbtuvėse vis dar galima susitelkti ir atlikti darbus. Tam tikru požiūriu, NMK gali tapti saugiu prieglobsčiu. Supanti aplinka padeda, nes miškas ir kopos išryškino savo spalvų paletę, atskleisdami kerpes ir samanas įvairiais subtiliai pasteliniais rudais, žaliais ir pilkais atspalviais.

 

Sausį prie rezidencijos programos „Neringos miško architektūra“ dalyvių grupės prisijungia Rygoje gyvenanti Signe Pelne, architektūros ir socialinės bei ekonominės aplinkos tyrinėtoja. Dizainerė ir menininkė Monika Janulevičiūtė tęsia darbą naujomis kryptimis NMK audimo studijoje, o menininkė Aistė Ambrazevičiūtė netrukus baigs darbą su būsimos vaikiškos knygos apie kerpes iliustracijomis. Sausio mėnesį Nidoje apsistos Denisas Kolomyckis ir Rugilė Barzdžiukaitė su Dovydu Korba, taip pat menininkas Antanas Gerlikas, kuris tęs savo darbą Nidoje, sukurdamas naujus pragmatiškų struktūrų tipus NMK.

 

Signe Pelne yra architektūros dizainerė ir tyrinėtoja architektūros srityje, gyvenanti ir dirbanti Rygoje bei Londone. Pelne yra Vestminsterio universiteto absolventė ir šiuo metu baigia architektūros magistro studijas Karališkajame meno koledže. Ji taip pat studijavo Kopenhagoje ir Pekine bei dalyvavo daugelyje architektūros dirbtuvių Kanadoje, Vokietijoje, Indijoje, Latvijoje ir Estijoje. Pelne darbas yra daugiadisciplininis tyrimų ir architektūros praktikos derinys, pagrįstas socialiniais ir ekonominiais tyrimais. Daugiausia dėmesio skiriant istoriniam, architektūriniam ir ekologiniam šios srities kontekstui analizuoti, jos projektai skirti tvarios ir socialiai teigiamos aplinkos kūrimui. Nidoje Signe nori ištirti socialinę ir istorinę miškų svarbą Baltijos šalyse, taip pat būsimą šio ištekliaus ekologinę bei ekonominę svarbą.

 

Denisas Kolomyckis – aktorius ir tarpdisciplininio meno kūrėjas, gyvenantis Vilniuje. Denisas mokėsi baleto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, mokslus tęsė Londono šokio ir dramos konservatorijoje, o šiuo metu studijuoja Vilniaus dailės akademijos skulptūros katedroje. Jo darbai buvo eksponuojami Vilniaus Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), Londono galerijoje „Serpentine“, Niujorko galerijoje „Microscope“ ir kitur, projekto „Ona, Ona pakelk sijoną“ darbai pristatyti „The Guardian“ ir kituose kultūrinės žiniasklaidos kanaluose. Nidoje Kolomyckis išplėtos ir užbaigs darbų serijas, kurios atspindi kūną, keistą tapatybę, lytį ir seksualumą per transgresiją.

 

Rugilė Barzdžiukaitė savo kūrybiniuose darbuose tyrinėja įtampas tarp objektyvių ir įsivaizduojamų tikrovių, keldama aktualius žmogiškumo ir žmogaus kaip rūšies klausimus. Barzdžiukaitės kūrybai būdinga specifinė dermė tarp humoro ir rimties, paprastumo ir intelektualumo. Dokumentinė reiškinių fiksavimo maniera derinama su apgalvota kūrinių struktūra. 2019 m. Rugilė Barzdžiukaitė kartu su Vaiva Grainyte ir Lina Lapelyte atstovavo Lietuvai Venecijos meno bienalėje su opera-performansu „Saulė ir jūra (Marina)”, įvertintu Auksiniu liūtu. Rugilės kartu su Dovydu Korba kurtas filmas „Rūgštus miškas” apie Kuršių nerijoje kormoranų stebimus turistus apdovanotas Lokarno bei kituose kino festivaliuose. Šiuo metu Rugilės vystomas kūrinys darbiniu pavadinimu „Beauty is a Winner, Winner is a Queen“.

 

Dovydas Korba yra kino, instaliacijos ir vizualiųjų menų raiškose kuriantis autorius, baigęs magistrantūros studijas VDA fotografijos ir medijos meno katedroje, studijavęs Vienos „Die Angewandte“ akademijos „Transarts“ tarpdisciplininių menų programoje. Ypatingą dėmesį kūryboje Korba skiria savo santykiui su kalba bei kalbos įveikimo/perkūrimo ir skirtingų raiškų/medijų, kaip skirtingų vertimų strategijų tyrinėjimui. Dovydas taip pat baigė LMTA kino prodiusavimo bakalauro studijas ir kartu su Rugile Barzdžiukaite įkūrė viešąją įstaigą „Neon Realism“. Šiuo metu Dovydas vysto kūrybinį projektą „Juodosios dėžės“.

Aistė Ambrazevičiūtė yra eksperimentinė architektė ir menininkė, gyvenanti bei dirbanti Kaune. Magistro studijų Vienos dailės akademijoje metu Ambrazevičiūtė atrado savo stiprybes eksperimentinėje ir tarpdisciplininėje architektūros srityse. Pagrindinis dėmesys jos projektuose yra skiriamas ryšių tarp gamtinės ir žmogaus sukurtos aplinkos kūrimui, technologijų pritaikymui praktikoje bei menų sintezei architektūroje. 2019-aisiais ji įkūrė 3D skaitmeninio meno studiją „Plantasia Lab“, kurios tikslas – puoselėti formų ir medžiagų įvairovę. Rezidencijos metu Ambrazevičiūtė planuoja dirbti prie tęstinio projekto „Forest Tectonics“. Stebint Neringos miško paviršius, tyrinėjami plyšiai ir nišinės terpės kaip kompleksiškumo ir įvairovės orientyrai.

 

Monika Janulevičiūtė yra grafikos dizainerė ir menininkė, įsikūrusi Vilniuje. Nagrinėjant istorines ir archeologines žinias, metodus ir kartų perduodamas darbo tradicijas, dizainerė stebi ir taiko technologinius procesus, susikaupusius per plačią tūkstantmečių eigą. Tiriami konkretūs pokyčiai, atgyvenusios technikos, nauji požiūriai vyksta daugiapakopiais procesais nuo pluošto paruošimo, audimo, krepšių pynimo, medžio darbų ir raižinių, natūralių dažymo būdų, spaudos iki įrankių gamybos. Procesas susijęs su rašymu, eskizavimu ir objektų prototipų gamyba. Svarbiausi meno projektai: „Drevė“ (2020 m.), personalinė paroda „Water Striders“ meno erdvėje „Editorial“ Vilniuje (2019 m.), performansai „GIRLISONFIRE“ Amsterdame, Madride, Londone, Vilniuje (2018 m.). Nidoje, Janulevičiūtė nagrinėja suolo vaizdinį kolektyvinėje pasąmonėje. Taikydama lokaliai prieinamas ir antrines, nuo procesų atlikusias, medžiagas ji kuria ir žiūri į suolą kaip į įrankį, kasdienę būtinybę bei bendrumo išraišką.

 

Antanas Gerlikas gyvena ir dirba Vilniuje. Jo personalinės parodos buvo surengtos Plungės kultūros namuose (1999 m.), Niujorko meno centre „Art in General“ (2013 m.), Antverpeno meno centre „Objectif Exhibitions“ (2013 m.), Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2016 m.), „P////AKT“ Amsterdame su Laura Kaminskaite (2018 m.), dizaino mugėje Leipcige „Grassimesse“ (2020 m.). 2021-siais naujausia paroda bus pristatyta projektų erdvėje „Editorial“ Vilniuje. 

 

 

NMK rezidencijas dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Rezidencijos programą „Neringos miško architektūra“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba, „Neringa: Lietuvos kultūros sostinė 2021“ ir „Nordic Culture Point“.