NMK rezidencijų programa karantino metu nesustojo. Kovo mėnesį, padėčiai besimainant mūsų akyse, pagrindiniu iš užsienio atvykusių ir ilgiau Nidoje apsistoti turėjusių menininkų rūpesčiu tapo sprendimas: pasilikti ar grįžti namo. Šiuo audringu laikotarpiu Nida buvo viena saugiausių vietų šalyje. Gyventojų tankis čia žemas, o dauguma susibūrimo vietų ne vasaros sezono metu neveikia. Taigi, įprasta kasdienė gyvenimo tėkmė net įvedus karantino režimą beveik nepakito. Tačiau neaiškumas ir nerimas išliko , planavimas tapo neįmanomu, ekonomika tarsi sustingo, ir staiga susidūrėme su šioje Europos dalyje primiršta mąstysena – nebe pats žmogus sprendžia, ką gali vadinti savo namais, laikinais ar nuolatiniais.
 
Balandį NMK studijos tapo namais menininkams, neturintiems „namų“, į kuriuos galėtų sugrįžti. Nors mėnesio viduryje teko patirti „paskutinio lėktuvo skrydžio“, „paskutinio kelto“ jausmą, Klaipėda, uostamiestis netoli Nidos, nenutraukė kelto reisų į Kylį Vokietijoje. Taigi, bent jau išvykimo galimybė iš kai kurių nebuvo atimta. Menininkams, kurie į Nidą planavo atvažiuoti birželį ir gegužę, tačiau dėl apribojimų nebūtų patekę į šalį, sudarėme sąlygas nukelti savo rezidencijas į ateitį.
 
Kita vertus, balandį studijos pradėjo pildytis Lietuvoje gyvenančiais menininkais. Jiems tai tapo galimybe pakeisti atšauktas keliones, atšauktas (ar nukeltas) tarptautines rezidencijas ar tiesiog atitrūkti nuo miestietiško karantino režimo. Per šiuos mėnesius sugebėjome dar kartą įvertinti ir pakeisti rezidencijų programą – užuot bandę grįžti prie to, „kaip buvo anksčiau“, susikoncentruosime į dalykus, kuriuos ir buvome numatę 2020-iesiems. Esame atviri plataus spektro praktikoms ir kūrėjams iš Baltijos regiono – tiriantiems, kuriantiems ir edukuojantiems vizualiųjų metų, architektūros, dizaino bei humanitarinių ir socialinių mokslų atstovams.
 
Gegužę ir birželį NMK reziduojantys menininkai, architektai ir filmų kūrėjai greta savo individualių praktikų aktyviai prisideda prie šiuo metu vykstančių NMK viešosios lauko erdvės pertvarkymo darbų.
 
Balandžio ir gegužės rezidentai: Kristin Wenzel, Justė Jonutytė ir Augustas Serapinas, Lina Lapelytė ir Mantas Petraitis, Milda Zabarauskaitė ir Robertas Narkus, Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas, Kamilė Levulė ir Rudolfas Levulis.
 
 
2020 m. BIRŽELIS
 
Birželį rezidencijose apsistos: Denisas Kolomyckis ir Ieva Gražytė, Nerijus Rimkus, Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas, Milda Zabarauskaite ir Robertas Narkus bei Kamilė Levulė su Rudolfu Levuliu. 
 
Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas veikia kaip erdvinė praktika, šiuo metu įsikūrusi Vilniuje. Jų architektūros, kuravimo bei tyrimų projektai kuria naujus santykius tarp visuomenių ir jas supančios aplinkos, jų praeities ir ateities, siekiant naujai artikuliuoti architektūrą platesnėje praktikų ekolologijoje.
Daubaraitė ir Žukauskas kuravo parodą „The Baltic Material Assemblies" AA Galerijoje ir RIBA erdvėse Londone (2018 m.), buvo Baltijos paviljono 15-ojoje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje bendrakuratoriai (2016 m.) ir prisidėjo sudarant „The Baltic Atlas“, kurį išleido „Stenberg“ (2016 m.). Šiuo metu jie vykdo kūrybingos žaidimų aikštelės ir sodo projektą Vilniuje ir plėtoja Neringos miško architektūros rezidencijų programą, kuri paremta medienos medžiagos ruošimo ciklu NMK teritorijoje.
 
Ieva Gražytė ir Denisas Kolomyckis šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Gražytė dirba įvairiose srityse: nuo poezijos iki kompiuterinės grafikos, išplėstinės realybės ir programavimo. Ją domina žmonių ir technologijų tarpusavio santykiai, ateičių scenarijai ir algoritminė kultūra. Nuo 2015 m. Gražytė aktyviai dalyvauja LGBTQ+ bendruomenės veikloje, taip pat reguliariai publikuoja savo recenzijas ir poeziją Lietuvos periodinėje spaudoje.
Kolomyckis yra tarpdisciplininis menininkas, atlikėjas ir aktyvistas. Daugiausiai dėmesio jis skiria socialinėms, politinėms problemoms ir LGBTQ+ teisėms. Pastaruoju metu jis pradėjo tyrinėti judesio sutrikimus, galinčius paveikti ir pakeisti žmogaus gebėjimą fiziškai valdyti savo kūną. Kelerius metus Kolomyckis buvo „Raizvanguarda - Associação Cultural“ Portugalijoje meniniu vadovu ir tarybos nariu. 2018 m. jis inicijavo Lietuvos aktorių gildijos įkūrimą, o 2016 m. vaidino filme „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ („You Can’t Escape Lithuania“, režisierius Romas Zabarauskas).
Rezidencijos metu duetas tobulins performansą „Lucid Dream“ („Sąmoningas sapnas“), susidedantį iš 9 skirtingų istorijų, kurias atskiria sapnas.
 
Kamilė Levulė ir Rudolfas Levulis gyvena ir dirba Vilniuje. Levulė studijavo kultūros vadybą ir kultūros politiką Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedroje. Įgijusi žurnalistinės patirties, šiuo metu ji kuria turinį ir prodiusuoja projektus įmonėje „pvz.lt“.
Levulis savo praktikoje pasitelkia įvairias medijas – nuo virtualių platformų iki fizinių erdvių. Jam rūpi socialinių paraščių, marginalizuotų grupių temos, darbai remiasi eksperimentine antropologija ir tyrimu. Tarp jo naujausių filmų –  „Kaunas“ (2019 m.), „Visaginas“ (2017 m.) ir „Iceland Objects“ („Islandijos objektai“, 2012 m.)
Šiuo metu jie kuria dokumentinį filmą „Consumer Landscape“ („Vartotojo peizažas“). Per mokslo ir meno sintezę filme žvelgiama į mokslinio tyrimo, taršos ir vartojimo kultūros sąveiką.
 
Nerijus Rimkus yra redaktorius ir dizaineris, įsikūręs Amsterdame. Forma kaip mąstymo būdas ir bendradarbiavimas kaip leidybos įrankis yra pagrindiniai jo veiklos principai, kuriuose tradiciniai autoriaus, redaktoriaus, leidėjo ir dizainerio vaidmenys persipina, o kalbos naudojimas ir platinimo būdai įgauna naują kontekstą.
Nidoje Rimkus tęsia darbą prie leidinio „Eternal Laughter and Other Poems“, kuris turėtų pasirodyti 2020 m. rudenį. 
 
Robertas Narkus, įsikūręs Vilniuje, savo praktiką apibūdina kaip „aplinkybių vadybą atsitiktinumų ekonomikoje“. Nagrinėdamas suvereniteto, ekonomikos, troškimų ir senėjimo sąvokas, menininkas supina kasdieniškus ir absurdiškus elementus. Jis pasitelkia performansą, videodarbus, instaliacijas, medijų meną ir įvykius.
Pastaruoju metu Narkaus darbai buvo pristatyti David Dale galerijoje Glazge (2019 m.), ŠMC Vilniuje (2017 m.) ir KIM? Rygoje (2017 m.). Narkus įkūrė ir vadovauja menininkų dienos centrui „Autarkia“, Vilniaus patafizikos institutui, taip pat organizavo eksperimentinės inžinerijos stovyklą „eeKūlgrinda“.
 
Milda Zabarauskaitė gyvena ir dirba Vilniuje. Ji studijavo Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje. Zabarauskaitė savo meninę praktiką nutraukė 2012 m., iki tol jos darbai buvo pristatyti grupinėse parodose ŠMC Vilniuje, Talino meno galerijoje ir „Vartų“ galerijoje Vilniuje. Zabarauskaitė yra viena iš menininkų dienos centro „Autarkia“ įkūrėjų ir menininkų valdomo restorano „Delta mityba“ vadovė. 
Šiuo metu ji tyrinėja gamtos keršto sampratą iš ekologijos eksploatacijos meninių projektų ir karjeros darymo tikslais perspektyvos. Su „Autarkia“ ji prisideda prie NMK naktinių renginių programos, kuri šią vasarą vyks vietiniuose Nidos klubuose ir baruose.
 
NMK rezidencijų programa dalinai finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.