Kelios pastaruoju metu jo kuruotos parodos: „Liquid Horizons“ (2019) Bratislavoje, Slovakijoje; „Other Visions“ (2018) Olomouce, Čekijoje, ir „I’m fine, on my way home now“ (2017) Stockholme, Švedijoje. Rado taip pat buvo kuratoriaus asistent parodoje „Positions #3“ (2016) Van Abbe muziejuje Eindhovene, Nyderlanduose. Leidinys „Decolonising Archives“ (2016), skirtas L’Internationale Online, „Queer Scandinavia“ (2015), skirtas A2, ir netrukus pasirodysiantis leidinys „Crating the World“ (2019) - tik keli jo kaip redaktoriaus darbo pavyzdžiai.

Jos kūriniai buvo rodyti XIII Baltijos trienalėje Rygoje (2018); Tarptautiniame Lofoteno meno festivalyje (2017); „Block Universe“ Londone (2017); specialiai užsakyti Art Dubai (2017); Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2016); „Liste“, Art Basel (2015); XIX Sidnėjaus bienalėje (2014); De Appel Arts centre (2013) ir Stedeljik muziejuje Amsterdame (2013). Ji buvo rezidentė Le Pavillon, Palais de Tokyo, Paryžiuje (2012) ir Wiels šiuolaikinio meno centre Briuselyje (2013).

Atkrinktos personalinės parodos: „OOLOI“, „Triangle France“ rezidencijoje Marselyje, Prancūzijoje (2019); „A fire circle for a public hearing“, Vleeshal, Midelburgas (2019) ir Chisenhale galerijoje Londone (2018); „Letter to a Barn Owl“, „Kevin Space“ galerijoje Vienoje, Austrijoje (2018). Grupinės parodos bei performansai: „Meetings on Art“, 58-oji Venecijos meno bienale (2019); Baltijos trianalė XIII: „Give Up the Ghost“, Talino meno salė (2018); „Ten Days Six Nights“, „Tate Modern“, Londonas, Jungtinė Karalyste (2017)

Kaip muzikos prodiuserė ji kūrė garsinį foną Filipo Césaroperformatyviai paskaitai„Meteorisations: Reading Amílcar Cabral’s Agro-Poetics of Liberation“ (2019) Sonic Acts Amsterdame ir parodoje „Looming Creole“, vykusioje Haus der Kulturen der Welt Berlyne (2019).

Pastaruoju metu jos kūriniai buvo pristatyti parodose„The Shift“, Haninge Konsthall, Stokholme (2019), „Ripple“„Alta Art Space“ erdvėje, bendradarbiaujant su Signal, Malmėje (2018); „If she wanted I would have been there once, twice or again“ Zeller Van Almsick galerijoje, Vienoje (2018); „Chart Emerging“ (drauge su Natália Rebelo) Kunsthal Charlottenborg, Kopenhagoje (2018); and „I’m fine, on my way home now“, Gerlesborg galerijoje (2018) bei Mossutställningar, Stokholme (2017).

Elin Már Øyen Vister (NO) (g. 1976) veikia vizualaus meno, muzikos kompozicijos strityse ir užsiima medžiotojimu-rankiojimu (foraging) Røst, Norvegijoje. Patiris garso meno, muzikos srityse, grojant klubuose bei užsiimant prodiusavimu, dirbant radijuje bei įrašinėjant lauko garsus (field recordings), Már leidžia pasitelkti tarpdisciplininę raišką bei daugybę skirtingų meninių praktikų. Šiuo metu svarbiausią vietą užima klausymasis (kaip meninė strategija) - būdas pajusti, patirti ir konstruoti pasaulį (šis konceptas yra inspiruotas Pauline Oliveros „giliojo kausymosi“ filosofijos). Savo kūryba Elin mėgina atsiplėšti nuo vakarieštiškų patriarchalinių hegemoninių naratyvų, kurie žmogų pastatė į visa ko centrą, ir verčiau koncentruojasi į kraštovaizdyje glūdinčias istorijas bei išmintį, įkrautas vietinėmis metodologijomis, įtakojamas queer, multikurltūrinio ir daugiabalsio suvokimo apie pasaulį bei visatą.

Elin Már Øyen Visteršiuo metu plėtojami projektai buvo pristatyti „Soundscape Røst“ ir „Deconstructing Norwegian-ness“ renginiuose. Mar yra viena iš Røst rezidencijų programos Skomvær Fyr miestelyje, Norvegijoje, vykdytojų. 

Tiek kurdama, tiek dėstydama Gabi tiria dabartinius ir ateityje kilsiančius klausimus aie erdvinį dizainą, pvz., erdvės ir kūno santykis, erdvinių sistemų evoliucija, medžiagiškumo galimybės, eksperimentinis analoginių bei skaitmeninių dizaino metodų panaudojimas. Toks konceptualus priėjimas įgyja įvairius jutimus išnaudojančių, dialogu grįstu struktūrų pavidalus, skatina daugiasluoksnę komunikaciją ir akcentuoja įvairialypį skirtingų erdvių, miestų, kraštovaizdžių kontekstą. Pastariejipaskatina socialiniais ir fiziniais procesais grįstą eksperimentinių erdvių atsiradimą, kuriuose tampa įmanoma apjungti medžiagiškumą bei interakciją nieko nelaukiant, čia ir dabar.

Rezidencijos metu Gabi planuoja tęsti 2019 m. rugpjūtį Nidoje pradėtą projektą apie kūno ir peizažo santykį. Menininkė kurs specialius objektus arba komunikacijos prietaisus, apsiaustus arba ekranus, kurie, dėvimi ant kūno, suteiks erdvės dialogui apie žmogaus ir kraštovaizdžio santykį.