Pirmajį žiemos mėnesį pasitinkame su naujomis rezidentėmis: Marlaina Read (AU), Tara Langford (GB), Natalija Vujosevic (YU/ME), Demelza Watts (GB), Katherina Heil (DE) ir Cecilia Hultman (SE).

Marlaina Read (AU) studijavo vizualinę komunikaciją ir medijų meną Berlyno meno universitete ir dailę Sidnėjaus bei Naujojo pietų Velso universitetuose.

Menininkė kuria trumpalaikes ir įtraukiančias instaliacijas, fotografijas, garsą ir video filmus. Ji domisi industrijos, aplinkos ir žmonių veiklos susijungimo poveikiu. Savo kūriniais Marlaina nagrinėja kultūros ir tautosakos istorijas, teritorijų žymėjimą, darbus ir ritualus.

Nidos meno kolonijoje Marlaina tęs projektą, kuris prasidėjo Islandijoje, Kanadoje, Škotijoje ir Norvegijoje – šalyse, kurias sieja panaši topografija, klimatas, laivybos ir migracijos istorija. Šių vietų kontekstus menininkė norėtų suvesti su jūriška ir savotiškai suklastota Kuršių nerijos gamta, jos žvejybos bei jūrininkystės kultūra ir istorija. Rezidencijoje ji planuoja sukurti kūrinius, atliepiančius vietinės laivybos, vaiduoklių ir jų gaudymo tradicijas.

Tara Langford (GB) and Natalija Vujosevic  (YU-ME) 2016 metais susitiko Nidos meno kolonijoje ir dabar grįžta į rezidenciją kaip menininkių duetas.

Tara Langford yra menininkė, dizainerė ir dėstytoja Londono menų universitete, meno krypties dizaino katedroje, šiuo metu dirbanti ir gyvenanti Londone. Ji dirba su grafika, judančiais atvaizdais ir instaliacijomis. Tara tyrinėja kalbos ir vaizdo santykio sudėtingumą, daugiasluoksniškumą, jo nesuskaičiuojamas galimybes kurti reikšmes, realybes ir fikcijas.

Natalija Vujošević studijavo Cetinės meno akademijoje, šiuo metu dirba ir gyvena Juodkalnijoje. Ji kuria instaliacijas, video kūrinius bei menines knygas. Natalija yra viena iš „Trema” leidyklos redaktorių ir Juodkalnijos šiuolaikinio meno instituto įkūrėja.

Reziduodamos Nidos meno kolonijoje Tara ir Natalija kurs drabužių kolekciją ir jų komplektus, įkvėptus kodifikuotų estetinių formų, kurios buvo įtakotos visuomenės sukonstruotų identitetų. Tyrinėdamos subjektyvumo ir identiteto formacijas santykyje su abiejų menininkių politiniais, ekonominiais ir socialiniais kontekstais, menininkės panaudoja sukauptą patirtį, įgytą dirbant kuravimo, meno, mados ir edukacijos projektais. 

Demelza Watts (GB) (b. 1990) baigė skulptūros studijų bakalaurą Vimbldono menų koledže ir magistrą Karališkajame menų koledže Londone, kur šiuo metu menininkė gyvena ir kuria.

Demelza yra tarptautinio meno kolektyvo „PACTO” projektų koordinatorė ir viena iš viešojo meno tyrimų grupės „Pea Proposals” įkūrėjų. Savo darbais menininkė analizuoja namų aplinkos vaidmenį žmogaus kasdienybėje, jai įdomu, kaip pastate susikuria erdvės, skatinančios kūrybiškumą, politiškumą bei socialumą.

Rezidencijoje per „namų patogumus” Demelza tyrinės namų vaidmenį kasdieniniame gyvenime. Permąstydama laikinumo, viešo komforto, bendrų erdvių pojūčius menininkė bandys mesti iššūkį buities modalumams. Demelzą domina, kaip tam tikroje vietoje įleidžiamos šaknys ir kuriamos istorijos, kuriami baldai, įvedama rutina. Ji siekia suprasti, ką iš tiesų reiškia pastatyti namus menininkams, kūrybiniam tyrinėjimui, bendruomenėms, namus, tiriančius savo paties struktūrą ir reikšmes. 

Cecilia Hultman (SE) (g. 1985) baigė vizualiųjų menų bakalauro ir magistro studijas Konstfako vizualiųjų menų, amatų ir dizaino universitete.

Cecilia dirba su kalbos ir piešinio santykiais erdvėje. Menininkė įterpia piešinį į sudėtingą kompoziciją, kurioje kalba, filosofija, skulptūra ir patalpa koreliuodamos kuria prasmes. Kiekvieno piešinio ir projekto tikslas yra rasti tinkamus gestus ir elementus, jungiant objektus, teksto fragmentus ir kompozicijas, daiktus, kurie padeda pačiai menininkei ir žiūrovams žaismingai ir kruopščiai sudėtose kompozicijose pamatyti per linijas, objektus ir fizines konstrukcijas kūriniuose ir instaliacijose atsirandančias lingvistines, simbolines ir poetines dimensijas.

Rezidencijos metu Cecilia planuoja vystyti projektą, apjungiantį tekstus, piešinius ir skulptūrą. Jo pagrindinė idėja yra pažvelgti į popieriaus kaip gaminio pradžias, išsiaiškinti, kaip medžio dalys dera santykyje su jo „gamykliškai“ perdirbta versija, kaip linijos ir kintamumas išlieka panašus net ir po perdirbimo proceso ir kaip popieriaus ir medžio „sluoksniai” lieka panašūs, nors jų formatas ir paskirtys yra visiškai skirtingi. 

Katherina Heil (DE) (g. 1982) baigė bakalauro studijas Taikomųjų menų ir dizaino universitete Berlyne, Vokietijoje ir magistratūros studijas AKV St. Joost in den Bosch Master institute Olandijoje. Menininkė gyvena ir dirba Roterdame, Olandijoje.

Katherina daugiausiai dirba su skulptūra ir instaliacija, jos darbai yra pilni nuorodų į kosminį kontekstą ir su juo susijusius reiškinius (mikrokosmosas / makrokosmosas). Paliečiantys gamtos reprezentacijos, žinių gamybos ir medžiagiškumotemas, menininkės darbai atsiranda iš geismo sužinoti, kas yra už žmogaus suvokimo ribų. Siekdama formalizuoti beformių ir abstrakčių femenonų pavaizdavimą, Katherina bando iššaukti šių dalykų materialų suvokimą, kurie yra būdingi objektui. Darbas mokslinės tiesos ir fikcijos lauke menininkę paverčia pasakotoja, kuri atveria kelius naujoms interpretacijoms ir bando motyvuoti žiūrovą atverti naujus pasakojimo vingius jos daugybę sluoksnių turinčiuose kūriniuose.

Rezidencijos Nidos meno kolonijoje metu Katherina dirbs ties savo vykdomu projektu „Sensory Thresholds“ (liet. „Jutiminiai slenksčiai”) ir kurs piešinių seriją, kurioje žaismingai tyrinės visatos pažinimą ir materiją pristatančius mokslinius vaizdinius bei informaciją. Jos rezidencija yra remiama Roterdamo dailės centro.