Per šį rezidencijos Aleksandrijoje ir Kaire laikotarpį Saulius patyrė po 2011-ųjų įvykusios revoliucijos tebesikeičiančią atmosferą Egipte: kariškių valdžios galią, kritikos baimę, viešų erdvių kontrolę, taip pat konservatyvių vertybių sugrįžimą į kultūrą bei gyvenseną. Atliktas tyrimas ir sukurtas darbas buvo įkvėptas neseniai pasirodžiusios žinutės apie valdžios sprendimą animacinio personažo „Peliuko Mikio“ atvaizdus, dažnai pasitaikančius Egipto mokyklose, pakeisti Sinajaus mūšiuose žuvusių karių portretais. Pasirodo, Mikis yra labai populiarus herojus – per kelias savaites Aleksandrijoje Saulius užfiksavo daugybę  originalių ir mėgėjiškų jo atvaizdo kopijų ant rūbų, daiktų, sienų.

Spalio 26 –31 d. vykusioje parodoje buvo pristatyta Sauliaus instaliacija „The Temple of Mickey“ (liet. „Mikio šventykla“). Ji išplėtė kelis metus trunkantį Sauliaus tyrimą apie autonominių, izoliuotų erdvių konstravimą ir atsigręžė į aktualų Egipto kontekstą. Projekte svarbūs keli aspektai: izoliuotos vaiko erdvės modelis, referuojantis į Hakimo Bey‘aus idėjas knygoje „Laikinoji autonominė zona“ ir savotiškas „erdvės erdvėje“ išbandymas, įvykstantis, kai įtvirtintoje sistemoje įkuriama formaliai ir konceptualiai prieštaraujanti konstrukcija.

Greta šio darbo buvo pristatytas tęstinis renginys/įvykis „Breakfast on Sour Grass“ (liet. „Pusryčiai ant rūgščios žolės“). Vaflių gaminimo ritualo metu sena, iš Žemaitijos vienkiemio atkeliavusia vafline buvo kepami veganiški vafliai. 

Parodoje Saulius Leonavičius ir Gabrielė Leonavičė prisistatė bendru „Vegan on Acid“ vardu.

Paroda yra rezidencijos MASS Alexandria ir VDA Nidos meno kolonijos menininkų mainų bei projekto „4Cs“ dalis.