Rezidentai Nidoje 2018-ųjų spalį
- Informacija
- Paskelbta: 2018 spalio 06, Šeštadienis 15:02
Kviečiame susipažinti su Nidos meno kolonijos rezidentais, pasiruošusiais tirti ir kurti Nidos peizažų apsuptyje spalį: Claudia Rohrauer (AT), Teena Lange (DE), Marcel Tarelkin (DE), Amira Hanafi (USA/EG) ir Hanna Schaich (AT). |

Marcel Tarelkin (DE) (g. 1982) studijavo Vizualiųjų menų akademijoje Drezdene ir Karališkajame meno institute Stokholme, Švedijoje. Šiuo metu gyvena ir dirba Berlyne. Marcel Tarelkin domisi choreografijos, skulptūros, baldų ir performanso jungtimis. Jo performatyvios skulptūros skatina objekto ir jo auditorijos sąveiką. Menininko kūryba apima choreografiją, užrašus, piešinius, instaliacijas, skulptūras, baldus, vaizdo, garso įrašus ir šokio spektaklius. Neatskiriama kūrinio dalis yra jo dalyvių reakcija; santykis su kūriniu savaime yra performatyvus veiksmas. Rezidencijos metu Marcel ketina sukurti objektų seriją panaudodamas Ikea baldus ir perrinkdamas juos į daiktus, kvestionuojančius ribas tarp baldo ir skulptūros, pritaikomumo ir beprasmybės. Menininkas domisi skulptūros ir kūno jungtimis bei kaip kiekvienas kūno gestas atliepia skulptūrą/objektą. Jo tikslas yra išplėsti baldų panaudojimo galimybes, žaisti konvenciniu požiūriu į baldusir apčiuopti momentą, kada baldas virsta skulptūra, ir atvirkščiai. |

Claudia Rohrauer (AT) (g. 1984) studijavo Meninės fotografijos mokykloje Vienoje ir vizualiuosius menus (Fotografiją ir video bei Video instaliaciją) Vienos menų akademijoje. Šiuo metu ji gyvena ir dirba Vienoje. Rezidencijoje Claudia vystys projektą „Grains“. Analoginės ir skaitmeninės kameros pagalba ji ketina perteikti Nidos kopų vaizdinius, padalinant kopas į atskirus fotografinius elementus. Darbo proceso pabaigoje medžiaga bus išskaidyta į daugybę kopų fragmentų, reprezentuojančių abstraktų vietos portretą. Menininkė, siekdama pažvelgti į erdvė per fotografinį filtrą, kombinuoja kūrybines strategijas, susietas su konkrečios vietos tyrimais ir jų reflektavimą per tam tikrą mediją. Claudia eksperimentuoja su analoginės juostos ir skaitmeninės fotografijos technikomis ir jų jautrumu. Jai įdomu, kas įvyksta, kai bandoma peržengti rezoliucijos galimybių ribas. |

Teena Lange (DE) (g. 1980) yra performanso meno kuratorė, performatyvi tyrėja ir rašytoja, nuo 2011 projektų erdvės „Grüntaler9” Berlyne meno direktorė. Studijavo teatro ir perfomanso, literatūros ir lingvistikos studijas Laisvajame Berlyno universitete, Leipzigo universitete ir Naujajame Sorbonos universitete. Rezidencijos metu Teena reflektuos performanso meno erdvės „Grüntaler9”, kurioje ji dirbo nuo 2001 metų, procesus ir transformacijas. „Grüntaler9” nuo atidarymo buvo nuolatos besikeičianti erdvė, skirta išskirtinai tik performanso menui bei su juo susijusiems tyrimams. Tai ne galerija, ne baltas kubas ar juoda dėžė – kiekvienas performansas palieka joje nematomus pėdsakus, kurie išlieka, persipina, transformuojasi ir paliekami iš naujo. Per septynerius metus „Grüntaler9” erdvėje įvyko daugiau nei 200 performansų bei dirbo daugiau nei 300 menininkų. Nidoje Teena kurs publikaciją kaip performansą, taip pratęsdama „Grüntaler9” veiklą. |

Hanna Schaich (AT) (g. 1986) įgijo vizualiųjų menų magistro laipsnį Weißensee meno mokykloje, Berlyne. Hannos kūriniai sukasi apie svajones ir poreikius, viltis ir strategijas, pabėgimą iš nuobodžios, monotoniškos kasdienybės. Kas mus skatina siekti troškimų? Kas žmonėms, socialioms būtybėms trukdo išpildyti savo aistras? Kada ir kodėl mes kovojame dėl savo tikslų? Kaip išlaikyti savo orumą? Kokios yra mūsų individualios išgyvenimo sostinėje strategijos? Menininkės video darbai plėtojasi ribose tarp dokumentikos ir fikcijos, tikro komentaro ir surežisuoto pasakojimo. Hannos tekstai ir garsiniai pasakojimai atsiranda veikiami autobiografinių impulsų užduoti klausimus apie individualias išgyvenimo strategijas. |

Amira Hanafi (USA/EG) (g. 1979) yra menininkė ir rašytoja, įgijusi Politikos mokslų bakalaurą Rutgers koledže ir Rašymo magistrą Čikagos menų institute. Šiuo metu dirba ir gyvena Kaire, Egipte. Amira dirba su žodine ir rašytine kalba, rinkdama įvairius archyvus susijusius su konkrečiomis istorijomis. Daugiabalsiškumas yra Amiros kūrybos tema ir strategija. Menininkė domisi prasmių kompleksiškumu, kuris atsiranda jungiant skirtingus balsus, tapatybių susikirtimai ir kaip daugiabalsiškumas išreiškiamas kolektyviai, jo nauda ir iššūkiai. Menininkė tiria kalbos procesus, jos materialumą, nestabilumą ir atsitiktinumą. Savo kūrybos procese ji balansuoja tarp formalumo ir neformalumo, sistemiškumo ir intuicijos, logikos ir emocijos. Rezidencijoje Amira kurs naujus kūrinius, nagrinėdama konflikto, betaučių bendruomenių, migracijos, persikėlimo, svetimų teritorijų prisijaukinimo, pagarbos, tapatybės ir su ją susijusių patirčių temas. Taip pat menininkė ruošis personalinei parodai Vilniuje, kuri įvyks šių metų spalio pabaigoje. |