2019 m. 58-ojoje Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovaus Nidos meno kolonijos pasiūlytas projektas - Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera-performansas „Saulė ir jūra“.

Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės antrasis darbas – šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra“ pradėta plėtoti rezidencijos Akademie Schloss Solitude metu 2016 m. Galerijoje Palermo, Štutgarte pristatyta pirminė mikro operos/instaliacijos versija. „Pilnametražio” kūrinio premjera įvyko 2017 m. spalio mėnesį, Nacionalinėje dailės galerijoje, Tarptautinio teatro festivalio Sirenos kontekste. 2018 m. kovą Drezeno Staatsschauspiel teatre menininkės realizavo vokiškąjį operos „Saulė ir jūra“ pastatymą. Šiemet Rugilė, Vaiva ir Lina buvo apdovanotos Boriso Dauguviečio auskaru už novatoriškus ir originalius sprendimus.

Opera-performansas „Saulė ir jūra” – tai paplūdimio erdvė, perteikta kaip architektūrinė ir muzikinė instaliacija: uždaroje patalpoje įrengtas pliažas primena realistinę, visiems gerai atpažįstamą atostogų situaciją. Smėliu užpiltoje plokštumoje vienas šalia kito guli ryškiaspalviais maudymosi kostiumėliais prisidengę vasarotojai. Žiūrovai pliažo veikėjus stebi iš viršaus, tarsi iš saulės pozicijos.

Tokiame kiek komiškame amplua – karščio nulemtame apsinuoginime – skirtingo amžiaus ir kūnų sudėjimo anonimai po truputį ima pasakoti savo istorijas. Solo dainos, asmeniniai atostogautojų pasakojimai iš pirmo žvilgsnio įgarsina kasdienes, nereikšmingas vasaros aktualijas (saulės kremo sudėtis, kaitros metu susapnuotas slogutis, aplankytų kurortinių vietų vardijimas, darboholinė elegija, skrydžio planavimas, pakrikusių orų aptarimas etc.). Lengvabūdiški mikro pasakojimai po truputį padeda priartėti prie platesnių temų ir išauga į globalią simfoniją, visuotinį žmonijos chorą. Saulė ir jūra – du kosminiai kūnai, netiesiogiai veikiantys personažai, kūrinyje reflektuojami iš ekologinės perspektyvos; Žemės kūnas netiesiogiai gretinamas su fiziniu homo sapens laikinumu ir nuovargiu.

Minėtasis „ne žmogaus” rakursas, veikėjų matymas iš viršaus, siūlo kitokią susitikimo su savo rūšimi patirtį, kurią galima palyginti su vabalų stebėjimu. Architektūrinė paplūdimio konstrukcija suteikia galimybę aštrias temas suvokti ne vien iš antropocentrinės pozicijos, o įgalina aktualijas reflektuoti ir pamatyti platesniu, panoraminiu žvilgsniu.

Pagrindinė veiksmo erdvė, paplūdimys, savaime transliuojanti lengvabūdišką, atostogų nuotaiką ir tingumą, tad turiniui leidžiama plėtotis ta pačia linkme – sudėtingos temos skleidžiasi lengvai ir pagaviai – lyg pop dainos. Hedonistinį paveikslą persmelkianti katastrofos ir laikinumo nuojauta – švelni, lyg vasarinis brizas.

Paviljono menininkės: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė

Paviljono kuratorė: Lucia Pietroiusti, Serpentine Galleries viešųjų programų kuratorė  

Paviljono komisarai: Jean-Baptiste Joly, Akademie Schloss Solitude įkūrėjas, direktorius ir meno vadovas; Rasa Antanavičiūtė,  Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos vykdančioji direktorė.