Hiroko Tsuchimoto (JP/SE) ir Hans Christian van Nijkerk (NL/NO) dirbo prie tęstinio projekto pavadinimu “Diskomfortas”. Menininkai tyrinėjo skirtingus diskomforto tipus ir juos pristatė trejuose projektuose: performatyvioje vakarienėje, įvietintoje instaliacijoje “Saugokis!” bei video kūrinyje „Aštuoni puikūs būdai užpildyti savo egzistencinę tuštumą”, kurį galite pamatyti čia. Pål Gusdal Jomås (NO/CA) pristatė du video portretus. Savo kūriniui jis pasitelkė apie 1880-uosius savo proproprosenelės iš Hjørundfjorden, Norvegijos, austa anklode, tapusia pagrindine projekto idėjine ašimi. Vilnonę medžiagą Pål naudoja kaip apdarą ir kaip abstrakciją, kurioje susijungia portretiškumas, kalba, tartis, identitetas bei spalvos. Rezidencijos metu Rasma Noreikytė (LT) ir Eva Eich (DE) dirbo prie projekto “Dialogas per virvę”. Jų vidinis dialogas, plėtotas naudojant virvės atkarpą, materializavosi į jos atspaudus ant popieriaus bei kūrybiško bendradarbiavimo metodologiją. Pedro Hurpia (BR) kūryboje persipina tiek fikciniai, tiek realūs naratyvai. Optinių ir garso prietaisų konstrukcijos bei fotografinių vaizdų ir įrašų atkūrimas vargiai gali būti vertinami kaip dokumentai, įrodantys teisėtumą sukonstruotoje realybėje. Teodora Nikčevic (ME) susikoncentravo į horizontą kaip egzistencinę ribą ir pasaulio pabaigos idėją, kuri projektuoja kažką nestabilaus bei nepibrėžto.