rendezvous³⁰⁰⁰ yra menininių Evamarios Liane Müller (AT) ir Annos-Sofie Lugmeier (DE) duetas, tyrinėjantis analoginius ir skaitmeninius archyvus, kuriuose kaupiami įvairūs atminties fragmentai. Suskaidžius ir transformavus į pasakojimo fragmentus jie eksponuojami multimedijų parodose.

Rezidencijos metu menininkės dirbs prie (audio)knygos-hibrido. Tekstas ir garsas joje pateikiamas kaip pasakojimo pasiūlymas, o jo reguliavimas vyks eksperimentiniu būdu.Tai įtrauks į dialogą su susikertančiomis kartografinėmis kompozicijomis, veiks kaip scenarijus, skatintis muzikines arba kinematografiškas interpretacijas.

Nicola Godman (SE/CA) (g. 1989) 2016-aisiais baigė dailės bakalauro studijas Gerrit Rietveld akademijoje Amsterdame. Projektuose naudodama skirtingas technikas: skulptūrą, performansą, kiną ir fotografiją, Nicola sujungia tai konkrečiose pasirinktose vietose. Kūrybinėje praktikoje ji domisi, kaip meninis tarpininkavimas transformuoja viešąją erdvę, technologijų ir dokumentacijos funkcijas. Menininkės tyrimų ir skulptūrinių intervencijų pagrindas glūdi už kraštovaizdžio ribų. Nicola Godman gyvena ir dirba Amsterdame, Nyderlanduose.

Rezidencijos metu VDA Nidos meno kolonijoje Nicola planuoja gilintis sudarkytų panoraminių vaizdų tyrimą. Meninkę domina tariamų iliuzijų kūrimas, naudojantis technologiniais bandymais ir visuomeniniais motyvais. Skulptūrines intervencijas menininkė jungs su video ir fotografija, taip tirdama galimus trikdžius Nidą supančiame kraštovaizdyje.

Teodora Nikčevic (ME) (g. 1986) 2008 m. baigė Juodkalnijos Cetinė universiteto dailės fakultetą. Po metų ten pat baigė dailės specialisto kursą. Savo kūrybinėje praktikoje Teodora apmąsto suvokimo fenomeno, iliuzijos ir identiteto trapumo, asmeninės atminties ir mirties temas.

VDA Nidos meno kolonijoje Teodora dirbs prie fotografinių atspaudų, kurie yra ir realybės reprezentacija ir objektas savaime. Fotografijai menininkė nori suteikti skulptūrinę dimensiją, kad matoma taptų ir antroji („nugarinė“) fotografijos pusė, kai nebelieka sąvokų „priekis“ ir „galinis“. Menininkė klausia, kaip nuolatinis prisitaikymas ir tobulinimas susijęs su mumis, mūsų kūnais, rūpesčiais bei požiūriu į mirtį.

Neja Tomšič (SI) yra vizualaus menų kūrėja, poetė ir rašytoja gyvenanti Liublijanoje, Slovėnijoje. Baigusi tapybos studijas dailės akademijoje Liublijanoje Neja dalyvavo keletoje grupinių ir surengė personalines parodas, eksponavo ir leido poeziją bei prozą. Primorska universiteto humanitarinių mokslų fakultete Koperyje (Slovėnija) Neja baigė doktorantūros studijas. Savo disertacijoje ji tyrinėjo dokumentinį kiną ir su juo susijusias šiuolaikinio meno praktikas, ypatingai belgų postkolonializmą.

Rezidencijos metu Neja Tomšic dirbs prie menininko knygos, kuri yra jos vystomo projekto „Arbata penkiems: opiumo kliperis“ dalis. „Arbata penkiems: opiumo kliperis“ yra vizualinė esė, kurią papildo rankų darbo piešiniai keramikoje ir performansas. Pagrindinė projekto ašis yra penki, pagal užsakymą pagaminti rankų darbo keramikos arbatos servizai, iliustruojantys arbatos istoriją ir opiumo prekybą Kinijoje nuo 18 a. vidurio iki 19 a. pabaigos. Opiumo flotilės istorija nėra tik žvilgnis į istorinį periodą, kartu tai paaiškina ir susieja pasėkmes, kurios leidžia bendrai suprasti šiandienos politines ir socialines sąlygas.