Dalyvaujantys menininkai

 

KRISTIN TÅRNESVIK (Norvegija)

Rezidencija VšĮ „Ars Communis“ rezidencijų centre JO-JO Žeimių dvare (Jonavos r.) 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn.

Korsmos ugressarkiv, 2014. Kartu su Espen Sommer Eide

 

Kristin Tårnesvik interesų laukas yra labai platus – ji dalyvauja nacionalinėje meno politikoje, yra įvairių komitetų ir komisijų narė, privačių iniciatyvų dalyvė. Ketverius metus (2008–2012), bendradarbiaudama su Hilde Meth, greta meninės praktikos Kristin buvo samių meno festivalio (The Sami Art Festival) organizatorė. Kartu su Espen Sommer Eide, Hilde Methi ir Morten Torgersrud ji dalyvavo projekte RRR – Rural Reading Room; kartu su biologu Korsmo ir Espen Sommer Eide sukūrė piktožlių archyvą. Kristin yra meno kolektyvo Flaggfabrikken Bergene narė. Jos kūriniuose nagrinėjami socialiniai ir istoriniai klausimai, o meniniai projektai yra tarsi ilgalaikiai tyrimai, kuriuose gilinamasi į aktyvizmo ideologijos ir meno santykį. Kūryboje Kristin naudoja skirtingas medžiagas bei medijas ir dažnai eksperimentuoja jas derindama.

 

 

MO ABD-ULLA (Norvegija)

Rezidencija VDA Nidos meno kolonijoje 2015 m. spalio-lapkričio mėn.

      

The Other Yellow, 2014. Skaitmeninis C-patspaudas, 80x100 cm

 

Mo Abd-Ulla‘os praktika grįsti tyrimai nagrinėja pasiūlymo ir objekto santykį, kalbos techniką ir jos reikšmių bei suvokimo daugiaprasmiškumą, tokiu būdu kvestionuodami vizualiojo meno, architektūros, dizaino ir kuravimo praktikų ribas. Tarp daugialypių menininko projektų yra intervencijų, instaliacijų, video, skulptūrų, tapybos ir piešinių, kurie veikia kaip „tam tikras diskursyvus argumentas“. Mo naudojasi savo išskirtiniu, poetišku ir vaizdingu jautrumu antropologinėms ir politinėms problemoms. Jo darbuose nagrinėjamos ypač aktualios temos, tokios kaip konfliktų įtaka viešajam ir privačiam gyvenimui; individualią ir kolektyvinę atmintį formuojančių jėgų dinamika; istorijos ir intelektinių žinių užrašymo, pristatymo ir aptarimo būdai; istorinių ir dabarties įvykių tikrumas; intymi meninių patirčių prigimtis versus visaapimanti politikos ir ekonomikos įtaka; meno vaidmuo šiandien, ypač pabrėžiant globalų jo kontekstą. Dauguma jo darbų apima socialinių, kultūrinių ir ekonominių sąlygų tam tikrose vietovėse (dažniausiai miesto zonose) stebėjimą bei fiksavimą.

 

 

TANYA BUSSE (Norvegija)

Rezidencija VDA Nidos meno kolonijoje 2015 m. spalio-lapkričio mėn.

Busse new             

Chaloupe Reduced, 2013. Pjovimas, skulptūrinis objektas, pierre de caen kalkakmenis

 

Tanya Busse yra vizualiųjų menų atstovė, kurios konceptuali praktika iškelia klausimus, susijusius su giliuoju laiku (deep-time), nematoma architektūra ir didesnėmis galios sistemomis, dažnai į juos žvelgiant eksperimentiškai ir žaismingai. Ji daugiausiai dirba su video, fotografija ir spauda. Greta meninės praktikos, ji dalyvauja įvairiose meninėse ir kuratorinėse platformose – Tanya yra Small Projects Gallery (Tromsø) direktorė ir viena iš nepriklausomos organizacijos Mondo Books direktorių. Mondo Books yra nepriklausomas knygų bistro, kuris leidžia ir platina meno publikacijas, fanzinus ir Šiaurės regiono spaudinius.

 

 

VICTORIA DURNAK (Norvegija)

Rezidencija VDA Nidos meno kolonijoje 2015 m. spalio-lapkričio mėn.

Part of NSEW Winter postcards series, 2013. Risograph on uncoated stock

 

Praeities ir ateities susidūrimai generuoja struktūruotą pasakojimą, kurį Victoria Durnak kuria dirbdama su gyvenimo patirčių kratiniu. Jos pasakojimai gali būti asmeniški, nešališki, paremti kitų patirtimi, tačiau jos surežisuoti ir papasakoti. Victorijos performansų metu vystoma asmeninė mitologija – ne tik gyvenimą verčiant menu, bet ir išbandant save keistose situacijose, kuriose bet kuris veiksmas gali tapti menu. 

 

 

GUNNHILDUR HAUKSDÓTTIR (Islandija)

Rezidenciją VDA Nidos meno kolonijoje 2015 m. spalio-lapkričio mėn.

Der Abstand, 2014. Performance, audio piece and installation

 

Gunnhildur Hauksdóttir nagrinėja kūrybos metodų panaudojimo galimybes, nusistato pagrindines tam tikros idėjos generavimo taisykles ir palaipsniui jas plečia, naudodama skirtingas medijas ir, kartais, disciplinuojančias ribas. Ji kaskart renkasi tokias kūrybos priemone sir metodus, kurie labiausiai atitinka temą; įkūnydama savo idėjas ji jungia audio, video, performansų, skulptūros, piešimo ir rašymo elementus. Norėdama aiškiai išreikšti turimą idėją ji naudoja paprastas ir lengvai prieinamas priemones. Kiekviename kūrinyje atsispindi trumpalaikiai atradimai, padaryti tiriant gamtą, infantilizmą, vartotojiškumą ar kultūrinę tapatybę. Gunnhildur tiki bendradarbiavimu ir mielai jį praktikuoja. Jai yra dirbusi su kompozitoriais, rašytojais, filosofais, aktoriais ir dainininkais. Ji rašo, dėsto, atlieka tyrimus ir publikuoja savo tekstus. Visa tai yra neatskiriama jos kūrybos dalis. Gunnhildur siekia išbandyti  kultūrą ir žmonių naudojamas priemones, kurios turi slėpti jų pažeidžiamumą – sąmoningai ir/ar nesąmoningai susikurtą paviršutinišką tapatybę, kurią žmonės sau susikuria. Menininkę domina esminiai žmogiškosios prigimties aspektai – seksualumas, baimė, drąsa bei išgyvenimo instinktas civilizacijos ir kultūros džiunglėse. Kaltės jausmas ir smalsumas yra jos kūrybos varikliai.

 

 

BERGLIND JÓNA HLYNSDÓTTIR (Islandija)

Rezidencija VšĮ „Ars Communis“ rezidencijų centre JO-JO Žeimių dvare (Jonavos r.) 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn.

The Inner Workings (The Walkwork): Memoirs of the clock at Lækjartorg Plaza, 2014

 

Berglind Jóna Hlynsdóttir naudoja pastatus ir objektus, esančius svarbiose viešose erdvėse, tarsi katalizatorius ar avatarus pasakodama istorijas apie visuomenę. Garso ir teksto pagalba ji atgaivina ikonomis tapusius objektus, pastatus ar vietas. Šios ikonos klausinėja apie savo tapatybę, asociacijas ir iš naujo atranda savo reikšmę bei „personaliją“. Ikonos pasakoja tikras ir išgalvotas su jomis susijusias istorijas, paremtas Berglind atliktais atitinkamo istorinio laikotarpio, objekto populiarumo istorijos ir viešosios nuomonės tyrimais. Ikonos tampa vizualine priemone, padedančia mums įsivaizduoti nematomas, jas sukūrusias ir šalia jų gyvavusias struktūras ar mechanizmus, suprasti platesnius ir mažiau apčiuopiamus kontekstus. Pasak Berglind, svarbu kurti naujas socialines struktūras, suteikti joms formą ir veikimo kontekstą. Vadindama savo kūrinius fikcija Berglind pabrėžia, kad net ir tai, ką vadiname realybe, kažkas sukūrė. Jėgos ir kontrolės formos pasaulyje keičiasi, bet jų sistemos vis dar veikia ir jos turi pagalbininkus – kūrėjus ir asistentus. Ji tiki, kad mums reikia naujų įrankių šių naujų sistemų struktūroms apgalvoti ir suvokti, tad svarbu tikėti, kūrybos potencialu.

 

 

EGLĖ BUDVYTYTĖ (Lietuva)

Rezidencija Office for Contemporary Art Norway OCA (Norvegija) 2015 m. spalio-gruodžio mėn.

Shaking Children, 2013. HD video, 5'30.  Kartu su Bart Groenendaal

 

Eglė Budvytytė Eglė Budvytytė kuria performatyvias ir kinematografines situacijas, kuriose tiria kūno galimybes keisti viešosios erdvės formuojamas elgesio konvencijas. Autentiškas judėjimas kontrastuoja su racionalia homogenizuojančia miesto schema. Manevruojama tarp kasdienės ir režisuotos elgsenos, ieškoma prasprūdusių tarpų ir plyšių, kur randasi neįprasto, koduoto elgesio grupuotės. Atsispirdama nuo dokumentikos (tiek kino kalbos klišių, tiek miesto realijų ar urbanistinių procesų pagimdytų socialinių grupių) Budvytytė savo filmais bei įvykiais viešoje erdvėje kuria poetinius komentarus, suklaidindama įprastus žiūrovo lūkesčius ir primindama, kad kaitos potencialas slypi vaizduotėje.

 

 

SAULIUS LEONAVIČIUS (Lietuva)

Rezidencija Nordic Artists' Centre Dale (Norvegija) 2015 m. lapkričio-gruodžio mėn.

One euro cent casted out of gold and lost in the exhibition at the Saatchi Gallery, London, 2014

 

Sauliaus Leonavičiaus kūrybinė praktika kritikuoja meno objektų, ideologijų ir institucijų, kurios formuoja meno objektų tapatybę. Ši kritika, dažnai pasireiškianti smulkiais ardomaisiais veiksmais, pasižymi diskursyvia forma ir gali būti aptariama plastinio meno terminais. Meno produkcijos autorefleksija yra tuo pačiu metu ir metodas, ir užduotis. Situacijos, kurios negali būti vertinamos šiuolaikinių kultūros normų kontekste, susidūrę su meno objektu kuria dviprasmybes. Meno kūrinių apropriacija, intervencijos į pagal taisykles veikiančias struktūras, savirefleksija ir prieštaros – visa tai atsikartoja skirtingose situacijose bei kontekstuose. Sauliui svarbus apribojimų įsisąmoninimas ir žaidimas jais, ironiškas požiūris į meno ir kultūros vertybių hierarchiją, o taip pat naudojimasis institucijomis kaip priemone komentuoti tam tikrus dalykus, nusistovėjusias konkrečioje erdvėje ir laike.

 

 

ROBERTAS NARKUS (Lietuva)

Rezidencija Skaftfell Ceter for Visual Art (Islandija) 2015 m. spalio-lapkričio mėn.

Turbulence – 3, 2014

 

Robertas Narkus savo veiklą aprašo kaip „aplinkybių vadyba atsitiktinumų ekonomikoje“. Jis gretina įprastus ir absurdiškus reiškinius bei idėjas nagrinėdamas tikimybių ekonomikos idėjas, hipotetines patirtis bei simbolinį kapitalą.

 

 

AUGUSTAS SERAPINAS (Lietuva)

Rezidencija Noric Artists' Centre Dale (Norvegija) 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn.

Secret Studio, 2012. Medis, akumuliatorius, lempa, kompiuteris, 300 x 180 x 40 cm

 

Augustas Serapinas domisi ankstesnės kartos, maždaug jo gimimo metu kūrusių menininkų, socialiai angažuotomis ir nematerialiomis kūrybinėmis praktikomis. Pirmoje 1990-ųjų pusėje iškilo susidomėjimas požiūriu į meno praktikavimą su, dėl ir per kitus asmenis. Tai galėtų būti puikus žodžio „kuravimas“ apibrėžimas, pradėtas plačiai vartoti kaip tik tuo laikotarpiu. Augusto socialinės sąveikos eksperimentai prasideda nuo atvirumo susidūrimui, kuris, pasak filosofo Alaino Badiou, skiriasi nuo patirties, nes yra paremtas netikėtumu. Susidūrimas (kaip galimybė, laisvos valios aktas ar, jei norime, manifestacija) yra iš esmės priešingas tapatumui (kuris paprastai sąlygoja vienodumą) ir visomis išgalėmis priešinasi tapatybės instrumentalizavimui politikoje. Serapinas domisi ne tik nematerialumu ir tarpasmeniškumu. Jis taip pat ieško ir konstruoja „slaptas erdves“: kuria subjektyvumo kišenes racionaliose struktūrose, kurias sau susikuria visuomenė.