Leidiniai

Birds-eye-down web

„Tourists like us: Critical Tourism and Contemporary Art“

Knyga „Tourists like us: Critical Tourism and Contemporary Art“ (liet. „Turistai kaip mes. Kritinis turizmas ir šiuolaikinis menas“) atveria naują diskusijų lauką ten, kur susikerta šiuolaikinis menas ir kritinis turizmas. Kritinio turizmo sąvoka, tapusi bendru atspirties tašku teoriniams ir meniniams tyrimams, kviečia darsyk kvestionuoti autentiškumo idėją, turisto žvilgsnį, kraštovaizdžio sumuziejinimą, vietos vaizdinį konstravimą, postromantizmą, šiuolaikinį egzotinimą, vietos savitumą ir pasaulinį susietumą. Knygoje daug dėmesio skiriama menininko ir meno institucijos vaidmeniui kelionių kultūros amžiuje. Kaip asmeninės ir institucinės praktikos kinta priėmimo, svečiavimosi, perkėlimo ir kultūrinės klajūnystės akivaizdoje?

Lygindami du itin skirtingus, bet kartu panašius kraštovaizdžius – Šveicarijos Alpes ir baltiškas kopas bei paplūdimius – meno istorikai, aplinkos istorikai, geografai, tyrėjai, kuratoriai ir menininkai žengia į ganėtinai naują kritinio turizmo sritį tarpdalykiniame kontekste. Visi kartu jie svarsto, kaip globalaus kultūrinio turizmo fone kritiškai nagrinėti ir suprasti viliojančius, atokius
kraštovaizdžius. Knygą sudaro ne tik kritinė diskusijų šia tema apžvalga, bet ir vaizdinė medžiaga, dokumentai ir meninių intervencijų šiose dviejose turistinėse scenose aprašymai.

Šis leidinys užbaigia daugiau kaip metus trukusius mainus tarp Valė kantono aukštosios meno mokyklos Sjere (Šveicarija) ir Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos. Knygoje apžvelgiamos sąvokos, rezidencijos, parodos, dirbtuvės ir simpoziumas, kurie sudarė 2012–2013 m. tyrimų ir rezidencijų programą „Apie svečiavimąsi ir perkėlimą: menininkų rezidencijos ir kultūrinė
produkcija atokiuose kontekstuose“.

Knygos sudarytojai: Federica Martini ir Vytautas Michelkevičius
Dizainas: Joseph Miceli (alfa60)
Leidėjas: Ecole Cantonale d'Art du Valais, Sierre, VDA leidykla ir Nidos meno kolonija
Puslapių skaičius: 264
Formatas: lyg kelionių vadovogi
Išvaizda: spalvota ir glotniai blizgi
Kalba: anglų

fragmentai PDF

NUSIPIRKTI GALITE 
http://artbooks.lt/teorija/Tourists-Like-Usarba VDA knygynėlyje (Maironio g. 6) ir kituose knygynuose

Knygoje dalyvauja:
Bill Aitchison (UK)
Benoit Antille (CH)
Sebastian Cichocki (PL)
Contingent Movements Archive - Hanna Husberg (FI), Laura McLean (AU) and Kalliopi Tsipni-Kolaza (GR)
Liesje De Laet (BE)
Jurij Dobriakov (LT)
Paul Domela (UK)
Barnaby Drabble (CH/ES)
Gilles Furtwängler (CH)
Wilko Graf von Hardenberg (DE/CH)
Petra Koehle and Nicolas Vermot Petit-Outhenin (CH)
Juozas Laivys (LT)
David Larsson (SE)
Henning Lundkvist (SE)
Federica Martini (CH)
Vytautas Michelkevičius (LT)
Sibylle Omlin (CH)
Agnieszka Polska (PL)
Ramūnas Povilanskas (LT)
Adrien Siberchicot (FR)
Sam Skinner (UK)
Markus Soukup (UK)
Yulia Startsev (RU/DE)
Laura Stasiulyte (LT)
Collective Synops (CH) - Maëlle Cornut and Sté́phanie Giorgis
Marika Troili (SE)


 

plakatas-C-tarp-laiko-ir-istorijos

Projekto „Tarp laiko ir istorijos“ katalogas

Goethe’s institutas Vilniuje kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija ir nepriklausoma kuratore Julija Čistiakova 2013-aisiais pristatė rezidencijų projektą, skirtą Eliziejaus sutarties pasirašymo 50-osioms metinėms bei Europos integracijos raidai.

Klaipėdos kraštas, per pastarąjį šimtmetį patyręs daugybę istorinių ir geografinių permainų – jis priklausė Prūsijai, Vokietijos ir Rusijos imperijoms, Tarybų Sąjungai ir nepriklausomai Lietuvai, – yra puikus pavyzdys, kaip politiniai sprendimai veikia istoriją, žmonių gyvenimą ir įsitikinimus, peizažą ir teritoriją, praeities ir dabarties kolektyvinę atmintį. Trilypė sąjunga (1882), Antantė (1907), Versalio (1919) ir Eliziejaus sutartys (1963) – visos jos paliko pėdsakus krašto istorijoje.

Trijų šalių menininkai – Martinas Neumaieris (Vokietija), Dominique’as Blais (Prancūzija) ir Žilvinas Landzbergas (Lietuva) – praleido beveik du mėnesius rezidencijoje Nidoje ir pažvelgė į visus pastarojo šimtmečio politinius įvykius šioje mažoje žemės dalyje. Svarbu, kaip menininkai supranta tą istoriją, kuri keitė gyventojų sąmonę, gyvenimą ir vertė ilgėtis to, kas niekada neįvyks. M. Neumaieris rezidencijos metu tyrinėjo ką reiškia būti vokiečiu, kaip galima susieti dabartį ir praeitį ir kaip tai aktualu jam asmeniškai. Ž. Landzbergo asmeninės mitologijos, kurios susideda iš mažiausių, svarbių tik menininkui svarbių smulkmenų, iš pojūčių, patirtų pajūryje rezidencijos metu, susilieja į instaliaciją, kuri persipina su Lietuvių liaudies mitologiją ir turi daugybę simbolinių prasmių. D. Blais darbai nurodo į vienatvės ir izoliacijos sąvokas bei į kontraversiją tarp Rytų ir Vakarų ir perkeltine, ir tiesiogine prasme įvairiuose įvykiuose dabartiniame Klaipėdos krašte. Keičiasi laikas, politinis kontekstas, bei kai kurie peizažo elementai išlieka beveik tokie patys.

Projektui aktualios tokios sąvokos kaip atmintis, užmarštis, rekonstravimas. Menininkai naviguoja tarp egzistuojančių ir išsigalvotų teritorijų bei laiko, tarp geografinių, politinių, ekonominių ir socialinių klausimų. Reikia atskleisti, kaip asmeninė ir visuotinė užmarštis (arba tai, ko nenorime prisiminti) konstruoja ateities ilgesį. Paroda funkcionuoja kaip trumpų pasakojimų archyvas, kuris išplečia lokalinių chronotopų sąvoką, ir siekia suformuluoti nestabilią fragmentišką kartografiją, kur erdvės ir laiko kolizijos susijungia į būseną, artimą pseudomodernistinei melancholijai. Galų gale projektas atskleidžia, kaip kultūrinės mitologijos yra įrašytos į asmeninius laiko, teritorijos/peizažo ir atminties sulyginimus.


 

susitikimaskurionebuvoCorinne Roche, Nils Mohl, Eglė Paulina Pukytė „Susitikimas, kurio nebuvo“

Nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki gegužės 16 d., tarptautinės rašytojų rezidencijos Nidos meno kolonijoje metu, Nilsas Mohlis (Vokietija), Corinne Roche (Prancūzija) ir Paulina Eglė Pukytė (Lietuva) rašė tekstus bei kūrė tinklaraštį apie rašytojų Thomo Manno ir Jeano Paulio Sartre’o susitikimą, kuris realybėje iš tiesų nebuvo įvykęs.

Pajūrio atmosfera ir nepakartojama Lietuvos kurorto Nidos tyla sukuria ypatingas sąlygas kūrybos procesui, kuriomis praeityje ir šiandien naudojasi daug menininkų. Taigi, visiškai natūralu, kad taip pat ir vokiečių rašytojas Thomas Mannas, kurio vardu Nidoje pavadintas Thomo Manno festivalis bei Thomo Manno memorialinis muziejus, jautė trauką šiai vietai ir 1929 m. čia pasistatė vasarnamį. Kai kurios jo pasaulinės šlovės sulaukusio romano „Juozapas ir jo broliai“ dalys buvo parašytos tuomet dar Rytprūsiuose esančioje Nidoje.

1965 m., prabėgus 10 metų po Thomo Manno mirties, lietuvių fotografas Antanas Sutkus vaikštant po Nidos kopas nufotografavo prancūzų filosofą ir rašytoją Jeaną Paulį Sartre’ą. Šis intelektualas čia lankėsi kartu su savo gyvenimo drauge Simone de Beauvoir.

Ta pati vietovė skirtingais istorijos laikotarpiais sužavėjo du žymius vyrus – didžius rašytojus ir mąstytojus. Tačiau kaip viskas būtų susiklostę, jei J. P. Sartre’as ir T. Mannas tuo pačiu metu būtų viešėję Nidoje ir netyčia susitikę?

Į šį klausimą bando atsakyti Goethe’s instituto, Prancūzų instituto ir Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos organizuojama rašytojų rezidencija. Vokiečių rašytojas Nilsas Mohlis, prancūzų rašytoja Corinne Roche ir lietuvių autorė Paulina Eglė Pukytė pusantro mėnesio praleis Nidos meno kolonijoje, kur drauge ir atskirai mąstys bei rašys apie potencialiai galėjusius įvykti abiejų rašytojų minčių srautus bei dialogus.

Nilsas Mohlis studijavo naująją vokiečių literatūrą, lingvistiką ir etnografiją Kylyje, Tiubingene ir Berlyne, o Veimare – kultūros vadybą. Šiuo metu jis sėkmingai kuria trumpus apsakymus bei jaunimo literatūrą. N. Mohlį ypač domina jaunimo iš miestų pakraščių gyvenimas ir jausmų pasaulis. Štai Hamburgo Jenfeldo rajonas jam tapo puikiu pavyzdžiu , kuriant romanus „Es war einmal Indianerland“ (liet. „Kartą tai buvo indėnų žemės“) ir „Stadtrandritter“ (liet. „Miesto pakraščio riteris“). Už pirmąjį romaną Nilsas Mohlis buvo apdovanotas Oldenburgo vaikų ir jaunimo literatūros prizu (2011), Kranichšteinerio jaunimo literatūros stipendija (2011) bei Vokietijos jaunimo literatūros premija „Jaunimo knygos“ kategorijoje (2012).

Vaikystėje ir paauglystėje Corinne Roche lankė religinės pakraipos internatą. Šį įsimintiną laikotarpį ji naudoja kaip šaltinį savo istorijoms – ypač stipriai jos vaikystės ir paauglystės patirtys inspiravo romaną „Tu devrais te maquiller“. Tačiau jos kūrinių tematika išties įvairi. Pavyzdžiui, savo naujausiame romane „Papier machine“ (liet. „Popieriaus mašina“) ji rašo apie patį rašymo procesą. Corinne Roche taip pat turi seselės išsilavinimą ir yra daug keliavusi – viešnagė Jeruzalėje ją paskatino mokytis hebrajų kalbos, kuria ji šiandien nepriekaištingai kalba. Rašytojos kūrybą jau publikavo tokios žymios prancūzų leidyklos, kaip „Éditions du Seuil“ ir „Denoël“.

Paulina Eglė Pukytė yra ne tik rašytoja, bet taip pat ir menininkė, eseistė bei komentatorė. Ji yra baigusi Vilniaus dailės akademiją, o magistro laipsnį įgijo Londono karališkajame menų koledže, taigi šiuo metu migruoja tarp šių dviejų miestų. Lietuvoje ji reguliariai rašo kultūros žurnalui „7 meno dienos“, taip pat publikuojasi kituose leidiniuose. P. E. Pukytės pirmoji knyga „Jų papročiai“ buvo išleista 2005 m. Antroji jos knyga, trumpų istorijų ir kitų tekstų rinkinys „Netikras zuikis“, buvo išleista 2008 m. Naujausią P. E. Pukytės knygą „Bedalis ir labdarys“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išrinko į 2013 metų kūrybiškiausių lietuvių autorių knygų dvyliktuką.

Sunku įsivaizduoti spalvingesnį, nei šis vokiškas-prancūziškas-lietuviškas autorių trio. Ši komanda žada įdomų ir kūrybišką laikotarpį Nidoje. Tinklaraštyje N. Mohlis, C. Roche ir P. E. Pukytė publikuos savo parašytus tekstus, kurs anekdotus ir laisvai leis tekėti mintims, susijusioms su Manno-Sartre’o-Nidos tematika. Šiuo laikotarpiu gimusius kūrinius publikuos leidykla „Kitos knygos“. Kūriniai bus pristatyti 2014 m. liepos mėnesį vyksiančiame Thomo Manno festivalyje.

BLOGAS http://mann-sartre-blog.nidacolony.lt/
Leidėjas: Kitos knygos
Metai: 2015
Puslapiai: 236
ISBN: 9786094271847
Formatas: 11 x 21, minkšti viršeliai
Kalba: Lietuvių, Vokiečių, Prancūzų
Vertėjas: Akvilė Melkūnaitė, Kristina Sprindžiūnaitė
Dizainas: Tomas Mrazauskas

NUSIPIRKTI GALITE http://kitosknygos.lt/knygos/Susitikimas-kurio-nebuvo-Une-improbable-rencontre-Das-Treffen-das-es-nicht-gab


P1010144p

Vadovas po Dainiaus Liškevičiaus „Muziejų“ 2015-ųjų Venecijos meno bienalėje

2015 m. Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovavo D. Liškevičiaus projektas „Muziejus“. Projektą pristatė Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos komanda (dr. Vytautas Michelkevičius, Rasa Antanavičiūtė ir Daina Pupkevičiūtė).

Lietuvos paviljonas įsikurė atskirame pastate erdviame Zenobio rūmų sode, balansuojančiame tarp Venecijos ir „kažkur kitur“ erdvės. Pasak komisaro-kuratoriaus Vytauto Michelkevičiaus, „Menininko surinkta daugiasluoksnė kolekcija it elipsinė laiko kilpa nukelia mus į netolimą praeitį, kvestionuoja dabartį ir nerimastingai žvalgosi į kultūrinių ir geopolitinių įtampų pilną ateitį. Nors „Muziejus“, regis, yra vieno atvejo meninis tyrimas, tačiau jis aktualus ne tik gilinantis į sovietinį totalitarinį režimą, bet ir kaip savitas požiūris į hegemonines dabarties galias, jų kuriamą viešąjį diskursą ir santykį su kūrėjo laisve. „Muziejų“ galime laikyti ir naujojo patriotizmo versija, siūlančia iš naujo įvertinti šiuolaikinių demokratijų kuriamus nacionalinius mitus ir mėginimus legitimuoti nacionalines valstybes“.

Tapęs Lietuvos paviljonu, „Muziejus“ užmezga ryšį su pagrindinės parodos „Visos pasaulio ateitys“ kuratoriaus Okwui Enwezoro mintimi, kad nacionalinis paviljonas yra „pats anachroniškiausias parodos modelis“, ir sykiu pasiūlo bei įgyvendina savą modelį, kaip elgtis šiandieniniame nacionalinių ir geopolitinių konfliktų valdomame pasaulyje. „Muziejaus“ pristatymas Nacionaliniame paviljone yra transgresyvus veiksmas, kuris įteisina jį kaip instituciją, viršijančią įprastus muziejaus įgaliojimus.

Menininkas su subtilia ironija peržaidžia Lietuvos (dailės) istoriją ir sudėlioja netikėtą „archeologinę“ kolekciją, kurioje už kiekvieno objekto glūdi ir asmeninė, ir kolektyvinė patirtis, kviečianti žiūrovą į kelionę laiku. „Muziejuje“ autobiografinės detalės susipina su revoliucionierių disidentų (Antanas Kraujelis, Romas Kalanta ir Bronius Maigis) bei idealizuotų kultūros veikėjų (tokių kaip Jeanas-Paulis Sartre’as) biografijomis ir ištrina trapias ribas tarp subjektyvaus ir objektyvaus pasakojimo.

„Muziejus“ veikė kaip performatyvi institucija, nes jame nuolat budėjo gidai iš Lietuvos, padėję žiūrovams išskleisti susipynusias istorijas ir jų kontekstus. Išleistas specialus vadovas po paviljoną ir suvenyrų kolekcija, kurią kartu su menininku kūrė dizainerės Sandra Straukaitė ir Laura Grigaliūnaitė.

Daugiau apie paviljoną ir menininką:
Vadovas PDF formatu: