NMK Taryba

NMK taryba yra atsakinga už NMK veiklos viziją ir kokybę. Taryba svarsto ir patvirtina NMK metų planus ir ataskaitas, atrenka stipendijas gaunančius Menininkų rezidencijos programos dalyvius, išrenka NMK direktorius ir prižiūri jų veiklą. Tarybos nariai (abėcėlės tvarka):

Anders Kreuger-1

Anders Kreuger – Antverpeno šiuolaikinio meno muziejaus (M HKA) kuratorius ir vienas meno žurnalo Afterall redaktorių, Tarybos narys nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d.

Gimė Švedijoje 1965 m., dirba kuratoriumi Antverpeno šiuolaikinio meno muziejuje (M HKA) ir yra vienas iš meno žurnalo „Afterall“ redaktorių. Anksčiau dirbo Malmės dailės akademijos direktoriumi ir Lundo kunsthalės parodų kuratoriumi Švedijoje, bei buvo „Europos kunsthalės“ Kiolne programos formavimo komandos narys. 1997–1999 m. dirbo NIFCA (Šiaurės šalių šiuolakinio meno instituto Helsinkyje 1995–1997) bei Šiaurės ministrų tarybos informacijos biuro Vilniuje (1991–1995) direktoriumi. Nuo 1999 m. aktyvus kaip nepriklausomas kuratorius, rašytojas ir lektorius.


Zilvinas Landsbergas

Žilvinas Landzbergas – menininkas, Tarybos narys nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Gimė 1979 m. Kaune, gyvena ir kuria Vilniuje. 1998–2004 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Skulptūros katedroje. 2005–2007 m. kūrė podiplominėje „De Ateliers“ rezidencijoje Amsterdame. Nuo 2003 m. aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra surengęs solo parodas „Fons Welters“ galerijoje Amsterdame (2007 ir 2013), „kim?“ šiuolaikinio meno centre Rygoje (2011), Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2008), „Modern Art Oxford“ šiuolaikinio meno galerijoje Oksforde (2005). Menininkas dalyvavo daugelyje tarptautinių grupinių parodų: „Revisiting footnotes I“ Latvijos šiuolaikinio meno centre Rygoje (2013), „curated by_vienna: EAST by SOUTH WEST“ Vienoje (2011), „City Without Walls: Vilnius“ Liverpulio bienalėje (2010), „Lunar Distance“ De Hallen muziejuje Haarleme, Nyderlanduose (2009) ir X-oji Baltijos tarptautinio meno trienalė „Miesto istorijos“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2009). 2008 m. Landzbergas buvo apdovanotas pagrindiniu modernaus ir šiuolaikinio meno leidyklos „Thieme Art“ (Nyderlandai) prizu.


Julija Reklaite

Dr. Julija Reklaitė – architektė, kultūros atašė Italijoje, Tarybos narė nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Julija Reklaitė (Kšivickaitė) yra gimusi Ignalinoje, Vilniuje 2001 m. baigė Žirmūnų gimnaziją. 2005 m. igijo bakalauro laipsnį VGTU Architektūros fakultete, 2008 m. – magistro laipsnį VGTU Architektūros fakultete, Architektūros teorijos ir pagrindų katedroje. 2008–2014 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantė. Nuo 2009 iki 2013 m. vadovavo VŠĮ Architektūros fondui. Nuo 2007 m. dirba kaip laisvai samdoma parodų architektė, bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ir menininkais Lietuvoje ir užsienyje. Keliasdešimties publicistinių ir mokslo populiarinimo, 6 mokslinių straipsnių autorė, trijų knygų bendraautorė ir sudarytoja. Šiuo metu dirba kultūros atašė Italijoje, gyvena Romoje.


Kristupas Photo by Kotryna Gurskaitė

Dr. Kristupas Sabolius – filosofas, rašytojas, vertėjas, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros docentas, Tarybos narys nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d.

Gimė 1979 m. Vilniuje yra rašytojas ir Vilniaus universiteto filosofijos docentas. 2012 m. išleido knygą „Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija“. Monografijoje aptariama prieštaringa vaizduotės funkcija, aptinkama visose pagrindinėse Vakarų mąstymo teorijose. 2013-aisiais išleista „Įsivaizduojamybė“ – knyga apie vaizduotę, technologijas, virtualumą, kiną ir meną. Kristupas dėsto šiuolaikinės meno filosofijos ir vaizduotės teorijų kursus, bendradarbiavo kuruojant keletą parodų (ŠMC, Vilniuje ir Arte Boccanera Contemporanea, Trentas, Italija). Yra parašęs debiutinį romaną „Bloga knyga“, taip pat dramos pjesių, iniciavęs keletą kultūros projektų, vedęs televizijos laidą apie teatrą, yra filmo „Lošėjas” (2013) scenarijaus bendraautorius (filmas pristatytas daugelyje kino festivalių visame pasaulyje).


DovileTumpytegeras

Dovilė Tumpytė – menotyrininkė, kuratorė, Vilniaus dailės akademijos doktorantė, Tarybos narė nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Dovilė Tumpytė (gimusi 1978 m. Kaune) yra menotyrininkė ir kuratorė, gyvena Vilniuje. Dirbo kuratore Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) (2006–2015), vadovavo NDG dailės informacijos centrui (2007–2011). Viena ir su kolegomis kuravo parodas ir edukacinius projektus Lietuvoje ir kitose šalyse, tarp jų: 7-9 deš. Lietuvos meno scenos kuratorinis tyrimas tarptautiniame projekte „Nematoma parodų istorija. Paralelinės chronologijos“ (2011, Ryga), tarptautinė kino ir video meno paroda „Milijonas ir viena diena“ (2010, NDG); Lietuvos ir kitų Baltijos šalių kylančių menininkų projektai „Ornamentas: menininkai apie menininkus“ (2012, NDG), „Space Oddity“ (2009, Lilis), „Krentant į triušio olą: susitikimai su žinomybe“ (2008, Tartu; 2009, Ryga). Kartu su partnerių institucijomis organizavo tarptautinių seminarų ir kūrybinių dirbtuvių meno specialistams ciklą „Three Uses of the Knife“ (2009, 2010, 2014, Vilnius), menininkų ir teoretikų vedamų ekskursijų ciklą „Istorijos. Susitikimai“ (2009–2010, NDG), kuratorių vizitų programą ir diskusijų platformą „Kas bijo kuratoriaus?“ (2008–2009, Vilnius). Nuo 2001 m. tekstus publikuoja Lietuvos kultūros spaudoje, tarptautiniuose meno parodų kataloguose ir meną tyrijančiuose leidiniuose. Šiuo metu studijuoja menotyros doktorantūroje (nuo 2013 m.) Vilniaus dailės akademijoje, tyrinėja šiuolaikinį meną ir kultūrą.


Julijonas Urbonas

Julijonas Urbonas – dizaineris, menininkas, Royal College of Art (Londonas) doktorantas, Vilniaus dailės akademijos prorektorius menui, Tarybos narys nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d.

Julijonas Urbonas gimė 1981 m. Klaipėdoje, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje.Menininkas, dizaineris, tyrėjas, projektuotojas, Vilniaus dailės akademijos prorektorius menui ir Londono Karališkojo meno koledžo doktorantas dizaino sąveikų srityje. Nuo pat vaikystės jis dirbo atrakcionų parkų dizaineriu ir projektuotoju, vėliau tapo vieno mažo parko Klaipėdoje generaliniu direktoriumi. Sykiu nuolat kūrė eksperimentinius alternatyvios tikrovės atrakcionus. Ši veikla galiausiai tapo pretekstu jo doktorantūros tyrimams, kurie išgarsėjo dėl vieno eksperimentinio projekto, vadinamųjų Eutanazijos kalnelių – malonios ir elegantiškos savižudybės priemonės. Menininko darbai buvo eksponuoti tarptautinėse mugėse, parodose ir pelnė ne vieną apdovanojimą, tarp kurių apdovanojimas už išskirtinumą interaktyviajame mene (Award of Distinction in Interactive Art), Prix Ars Electronica 2010, Linz, Austrija. Julijono Urbono kūrinius yra įsigiję privatūs kulekcininkai ir muziejai tokie kaip Meno ir medijų centras Vokietijoje.


A.Gelūnas

 

Dr. Arūnas Gelūnas – Lietuvos  Respublikos Seimo narys, Tarybos narys nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.

Gimė Kaune 1968 m. Arūnas Gelūnas yra politikas, diplomatas, menininkas ir mokslininkas šiuo metu dirbantis Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju.Vienas iš Lietuvos kultūros tarybos steigėjų, ėjo Lietuvos Respublikos ambasadoriaus prie UNESCO  (2012–2016 m.) ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro (2010–2012 m.)pareigas. Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vienas iš kūrėjų bei pirmasis valdybos pirmininkas(2008–2010 m.). A. Gelūnas dėstė Vilniaus dailės akademijoje (VDA) ir kitose Lietuvos, Latvijos, Švedijos aukštosiose mokyklose (1997–2010 m.), ėjo VDA studijų prorektoriaus pareigas (2004–2010 m.).Lietuvoje ir Japonijoje įgijo dailininko išsilavinimą, Vytauto Didžiojo universitete – filosofijos daktaro laipsnį. Dr. A. Gelūnas parengė daugybę filosofijos, kultūrologijos ir švietimo srities publikacijų lietuvių ir anglų kalbomis šalies ir užsienio akademinėje spaudoje. 1990–2008 m. jis surengė personalinių grafikos parodų, dalyvavo bendrose grafikos ir tapybos parodose visame pasaulyje, už grafiką ir grafinį dizainą apdovanotas Lietuvos, Prancūzijos ir Japonijos prizais. 2013 m. Aalto universitetas Suomijoje suteikė A. Gelūnui garbės daktaro vardą.