Atvirų studijų dienos 2017-ųjų liepą

Screen Shot 2017-07-27 at 18.47.29
Kadras iš Katarinos Poliacikovos filmo

Liepos 28 dieną vykusiame atvirų studijų vakare savo projektą pavadinimu „Gaisrai Venecija tekila saulėlydžiai“ pristatė Nidos meno kolonijos rezidentė Katarina Poliacikova (SK).

Screen Shot 2017-07-27 at 18.46.54
Kadras iš Katarinos Poliacikovos filmo
Screen Shot 2017-07-27 at 19.06.45
Kadras iš Katarinos Poliacikovos filmo

„Gaisrai Venecija tekila saulėlydžiai“ ‒ tai tęstinis projektas bei asmeniniai nuotykiai, sujungiantys laike ir erdvėje susikryžiuojančius ir asmeniniais ryšiais pagrįstus pasakojimus.

Savo knygoje „Kaip sąmonė įkinkyta į kūną: dienoraščiai ir užrašai 1964–1980“ Susan Sontag rašo sevirefleksines pastabas apie trauką sudarinėti sąrašus, kaip būdą „suvokti vertę, suteikti vertę, sukurti vertę ir netgi sukurti, ar net garantuoti būtį“.

Pasitelkdama sąmonės srautą, nuo 1977-ųjų vasario 21 dienos Sontag ėmė sudarinėti savo mėgiamų ir nemėgstamų dalykų sąrašus; paprasta, gražu ir dekadentiška tuo pačiu metu. Skaitydamas apie kažkieno mėgstamus-nemėgstus dalykus, patiri ypatingą intymumo akimirką. Pasijunti artimas žmogui, kurio niekad nesusitikai ir asmeniškai nepažinsi.

Rezidencijos metu Katarina Poliacikova pradėjo kurti, aptikti ir filmuoti scenas, atmosferą ir asociacijas primenančias vizualinį Sontag mėgstamiausių sąrašo naratyvą, atsižvelgdama ir į savo pačios prioritetus. Sąrašas, parašytas 1977-aisiais Manheteno saloje, po keturių dešitmečių peržengia laiką ir erdvę, kai Katarina įsikuria Neringoje, pusiaus saloje, geografiškai panašioje, tačiau kartu visiškai skirtingoje vietoje. „Gaisrai Venecija tekila saulėlydžiai“ ‒ metodas sukurti jungtis su vieta ir atveriantis kelius smalsumui ir atsitiktinumui.

Katarinos Poliacikovos rezidenciją remia Slovakijos menų taryba.

508A1006

508A0957

508A0942

508A0992

Julijos Navarskaitės nuotraukos

DAUGIAU NUOTRAUKŲ