Rezidentai Nidoje 2016-ųjų rugsėjį

 08A3613
Skaistės Marčienės nuotrauka
Rudenį Nidos meno kolonijoje pasitinka trys nauji rezidentai: Milan Vagač (SK), Virginija Vitkienė (LT) ir Janina Warnk (DE).
 
rsz milan
Menininko asmeninio archyvo nuotrauka.
 

Milanas Vagačius (SK) studijavo Bratislavos meno ir dizaino akademijoje. Meno doktorantūros laipsnį apsigynė su darbu „Prarastos ateities projektas“, kuriame tyrinėjo atminties fenomeną šiuolaikiniame mene. Milanas taip pat yra „Žurnalo X“ (angl. Magazine X), skirto šiuolaikiniam piešimui, įkūrėjas ir redaktorius. 2011-aisiais pelnė ESSL Art Award apdovanojimą, skirtą paskatinti jaunus menininkus iš Vidurio ir Pietų Europos. Milano darbai buvo eksponuojami šiuolaikinio meno galerijoje „Chimera Project“ (Budapeštas), ekspozicijų salėse „Karlin Halls“ (Praha), ESSL muziejuje (Viena), VAAL galerijoje (Talinas), Sala Dogana galerijoje (Genuja). Milanas gyvena ir dirba Prahoje.

Šiuo metu Milano meninė praktika remiasi piešimu ir tapyba. Jis bando nustatyti šių raiškų ribas ir persidengimus su kitomis medijomis, pvz. objektu, instaliacija ir performansu. Menininkas konceptualizuoja pačius piešimo ir tapybos procesus ir taip bando atskleisti paslėptus jų sluoksnius ir struktūras. Piešiniai tampa eskizais tolimesniam objektų ar instaliacijų konstravimui erdvėse. Jo kūryboje yra daug nuorodų į modernizmą, ypač į geometrines abstrakcijas. Klasikines modernistines idėjas Milanas gretina su panašių šiuolaikinių prieigų forma ir vaidmeniu. Vienas menininko tyrinėjimų objektų yra pačios tapybos vaidmuo post-skaimeninėje eroje ir naujų technologijų poveikis tradicinėms medijoms.

Rezidencijos Nidos meno kolonijoje metu Milanas tyrinės ryšius tarp piešimo ir objekto bei linijos ir erdvės. Kūrybiniu dialogu menininkas norėtų pavaizduoti šių ryšių ribas ir sutapimus.

instagram/milanezen

www.magazinex.org

 
remis.scerbauskasRE127983
Remio Ščerbausko nuotrauka.
 

Dr. Virginija Vitkienė (LT) (g. 1975) yra meno kritikos straipsnių autorė, kuratorė, Kauno bienalės vadovė, meno leidinių sudarytoja, lektorė. Šiuo metu ji yra Lietuvos kultūros instituto tarybos narė. Virginijos moksliniai ir kuratoriniai interesai apimą bendruomenių meną ir socialiai atsakingas menines praktikas, viešąjį meną, postkolonijinę meno teoriją.

Šiuo metu yra projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos rengimo vadovė. Pagrindiniai šios programos elementai yra viešojo meno praktikos, auditorijos kūrimas ir bendruomenės įtraukimas. Virginija taip pat inicijuoja Kauno bienalės partnerių organizacijų iš daugiau nei 12 Europos šalių projektą MAGIC CARPETS (liet. „Stebuklingi kilimai“). Jo metu partnerės organizacijos išsiųs ir priims kylančius Europos menininkus, užtikrins jiems kūrybos ir sklaidos sąlygas. Atvykę į nežinomą ar menkai pažįstamą miestą, jauni kūrėjai tyrinės jį kartu su vietos menininkais ir bendruomenėmis, gilindamiesi į miesto istoriją, legendas, mitus, prietarus ir šiandienines realijas bei kurs naujus įvietintus kūrinius viešoms miesto erdvėms. 

Rezidencijos metu Virginija sudarinės paskutinį Kauno bienalės projekto „Tinkliniai susidūrimai“ leidinį bei rengs projekto MAGIC CARPETS (liet. „Stebuklingi kilimai“) paraišką Kūrybiškos Europos platformai. Kartu ji rengs Kauno miesto savivaldybės Kultūros strategijos dokumentą ir dirbs prie Kaunas 2022 projekto programos kūrimo. Virginijai tai eilinis darbinis mėnuo, tik kitoje vietoje.                         

 
 08A3618
Skaistės Marčienės nuotrauka
 
Janina Warnk (g. 1983) užaugo Hamburge, vėliau gyveno ir studijavo kinematografiją Danijoje. 2011 m. baigė Kiolno Medijų meno mokyklą. Darbo patirtis kuriant kino teatro erdvę Londone įkvėpė ją dirbti su stambiomis medžiaginėmis ir performatyviomis instaliacijomis bei kurti įvietintas simuliuotas realybes.

Kiolne menininkė įkūrė meno erdvę „Baustelle Kalk“, skirtą vietos ir užsienio menininkams. Ši erdvė veikia kaip galerija, baras ir vieta socialinio aktyvizmo bei avangardinės ir triukšmo muzikos renginiams. 2013 m. Janina tapo viena iš lyties ir kitus klausimus tyrinėjančio performanso kolektyvo/laboratorijos „StriKing“ įkūrėjų. Pastaruosius dvejus metus ji dirbo meno ir socialinio aktyvizmo srityse.

Kurdama erdvines instaliacijas, menininkė siekia deformuoti erdvę, neturinčią išankstinio kodo, priskirdama jai alternatyvų suvokimo modelį. Naudodama pasikartojantį, atpažįstamą ženklinimą, ji paverčia erdvę pritaikoma žiūrovo reikmėms. Janina tyrinėja „kopijuojamų realybės modelių“ reiškinį, mėgindama transformuoti autentiškas realybes į simuliuotą (fikcinę) erdvę.

Nidoje menininkė ketina ištirti ir vizualizuoti asmenišką dokumentą – pamirštą ir atsitiktinai rastą kietąjį diską su 300 psl. 2003-2009 m. parašytų tekstų, grįždama prie ankstyvuosiuose kūriniuose analizuotų atminties ir jos manipuliavimo temų.

 

www.daslechzen.tumblr.com/