Rezidencijos. Viskas buvo nauja, kol netapo įprasta

NMK-Apie naujuma-fb event cover 01
Nidos meno kolonijos 8-ojo žurnalo viršelis

Vasario 5 d., pirmadienį, 17.30 val. Vilniaus dailės akademijos doktorantūros skyriuje, 102 auditorijoje (Malūnų g. 3, C1 pastatas) Vilniuje vyks 8-ojo VDA Nidos meno kolonijos žurnalo „Apie naujumą“ sutiktuvės ir diskusija apie rezidencijas „Rezidencijos. Viskas buvo nauja, kol netapo įprasta“.

2018-iems persiritus į antrąjį mėnesį ir nebevadinant jų naujais, VDA Nidos meno kolonija kviečia apsvarstyti rezidencijų naujumo klausimą. Pretekstu padiskutuoti šia tema tapo ne tik naujausias naujumui dedikuotas Kolonijos žurnalas, bet ir kasmet Lietuvoje atsirandančios vis naujos rezidencijų programos. Kas masina kurti ir vykdyti šias institucines praktikas, o kuo tokios kūrybinės/darbo sąlygos patrauklios menininkams, mokslininkams bei tyrėjams? Kokias vertes jos kuria? Kas apibrėžia rezidavimo sąvoką šiomis manevringomis šiandienos gyvenimo sąlygomis?

Menininkų rezidencijas vienijantis tinklas „Res Artis“ savo tinklalapyje pateikia tokį rezidencijų apibrėžimą: „Rezidencijų centrai kviečia menininkus, mokslininkus ir kuratorius praleisti laiką kitoje nei įprasta aplinkoje, kurioje jie gali mąstyti, tyrinėti, kurti ir pristatyti savo kūrybą, permąstyti ją kitos bendruomenės kontekste, sutikti naujus žmones, naudoti naujas medžiagas ir patirti gyvenimą naujoje vietoje.“ Tarsi savaime rezidencijose užprogramuota naujumo ir atsinaujinimo kategorija skatina klausti ir svarstyti apie tai, ką naujo siūlo rezidencijų programos? Kokia įdirbio distancija skiria naują rezidenciją nuo įsitvirtinusios ir tarptautiškai atpažįstamos?

Simboliškai tęsdamas dar XIX amžiuje Baltijos jūros pakrantėse įsikūrusios Nidos dailininkų kolonijos tradiciją, Vilniaus dailės akademijos padalinys rezidencijų reiškinio ribas diskusijoje kviečia apibrėžti chronologiškai – nuo veiklą vykdančių ilgiausiai iki dar tik ją kuriančių. Savo darbo praktikomis ir patirtimis pasidalinti pakviesti geografiškai išsibarsčiusių rezidencijų vadovai ir atstovai, menininkai ir galbūt dar niekada nerezidavę diskusijos klausytojai.

 
Diskusijos dalyviai:
Audronis Imbrasas, kultūros vadybininkas (buvęs „Menų spaustuvės“ vadovas), Vilniaus miesto tarybos narys
Justė Jonutytė, edukacijos, rezidencijų ir parodų centro „Rupert“ vadovė
Adomas Narkevičiusedukacijos, rezidencijų ir parodų centro „Rupert“ rezidencijų ir alternatyvios edukacijos programų kuratorius
Eglė Ambrasaitė, Aikas Žado Laboratorijos, Rezidencijų centro JO JO kuratorė
Rūta Stepanovaitė, Kauno menininkų namų vadovė
Vytautas Michelkevičius / Rasa Antanavičiūtė, VDA Nidos meno kolonijos vadovai
Emilija Škarnulytė, menininkė
 
Diskusiją moderuos:
Jogintė Bučinskaitė

Pirmiems 20-čiai vakaro svečių įteiksime Nidos meno kolonijos žurnalą, o po diskusijos savo steigiamos naujos rezidencijos Naujojoje Vilnioje koncepciją sugros Matas Aerobica.

NMK-Apie naujuma-fb event cover 06

Apie žurnalą.

Siekdama pristatyti ir reflektuoti ne tik organizuojamus renginius, parodas ar rezidentų kūrybą, bet ir platesnius kultūros lauko procesus, Nidos meno kolonija sudarė ir išleido jau 8-ąjį žurnalą. Kaskart vis kitą temą nagrinėjantis leidinys šįkart dedikuotas naujumui.

2015 m. rugsėjo – 2017 m. balandžioKolonijos veiklos laikotarpį apžvelgiantis kuruotas žurnalas „Apie naujumą“ skirtas atspindėti svarbiausius šio laikotarpio įvykius ir naujas juos lydėjusias idėjas. Galų gale ši tema natūraliai tvyrojo ore per visą numeryje aptariamą pusantrų metų laikotarpį. Džiaugiantis dėl naujo 2015 metų pabaigoje duris atvėrusio Kolonijos korpuso, oficialiai įsteigus naują Nidos doktorantų mokyklos akademinį padalinį, kas mėnesį pasitinkant vis naujus reziduoti atvykstančius menininkus.

Leidinį papildo specialiai šiam leidiniui parašyti, adaptuoti ar išversti autorių tekstai, tarp kurių interviu su architektu Tomu Grunskiu apie architektūros galiojimo laiką, ištrauka iš rašytojo Stepheno Wrighto knygos „Toward a Lexicon of Usership“. Į meno vyksmus kaip ritualo ir užkalbėjimo prototipą savo tekste pažvelgia sociologas Liutauras Kraniauskas, o kuratorė ir tyrėja Ulrike Jordan primena XX a. septintojo dešimtmečio viduryje Didžiojoje Britanijoje vykusius menininkų įdarbinimo viešajame sektoriuje atvejus. Žurnale daug žiūrėjimo į savo atvaizdą veidrodyje, mąstant, kaip parodų, meninių praktikų ir sukurtų objektų kontekste kinta pats šiuolaikinis menas. Kaip jis pasiklysta apibrėžimuose ir laiko apibrėžtyse, svarsto menotyrininkė Karolina Rybačiauskaitė, patvirtindama naujumo kategorijos reliatyvumą.

192 puslapių leidinį iliustruoja parodų fotodokumentacijos ir rezidentų kūrinių nuotraukos. Viena jų – žurnalo viršelyje menininkų kolektyvo Pakui Hardware lyg ateičiai užšaldyti sintetiniai dariniai iš parodos „Hibridiniai peizažai“  apglėbia ir sustingdo žurnale aptariamą naujumą.

 
Sudarytoja: Jogintė Bučinskaitė
Dizaineris: Tadas Karpavičius
Vertėjai: Jurij Dobriakov, Kipras Šumskas
Kalbos redaktorė: Karolina Bagdonė